Nalšios muziejaus tinklaraštis
www.nalsia.lt
2015-03-30
2015-03-27
Etnografinių regionų metams skirtų renginių ciklas tęsiamas
Vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis” rajoninis turas Nalšios muziejuje
Jau tapo gražia tradicija kasmet Nalšios muziejuje sukviesti jaunuosius folkloro atlikėjus į rajoninį „Tramtatulio” konkursą. Šį renginį jau eilę metų bendromis jėgomis organizuoja Nalšios muziejus ir Švenčionių Papildomo ugdymo centras.
Šių metų „Tramtatulis” skirtas Etnografinių regionų metams, tad pradėdami renginį aptarėme Aukštaitijos regiono ypatumus, supažindinome jaunimą su Aukštaitijos regiono vėliava ir herbu.
Šiemet rajone jau įvyko ketvirtasis konkursas, jame varžėsi 26 atlikėjai nuo 6 iki 17 metų. Tai pasakotojai, solistai, duetas, sutartinių giedotojų grupės, muzikantai - viso 23 pasirodymai.
Šiemet nustebino atlikėjų gausa ir puikus pasiruošimas. Tai liudija, kad rajone suburtos ir auga naujos, jaunosios folkloro pajėgos. Labai smagu, kad mokytojai, folkloro ansamblių vadovai, rengę jaunuosius atlikėjus, su dideliu išmanymu parinko tinkamą ir įvairų savo krašto folklorinį repertuarą. Prisistatyti ir pasakoti ar dainuoti būtina tarmiškai. Tačiau su šia užduotimi buvo puikiai susidorota!
Jauniausi konkurso dalyviai - šešiametė solistė Dželinga Vilkoitytė iš Švenčionėlių vaikų lopšelio – darželio „Vyturėlis”, jos vadovė Tatjana Šapokienė ir septynmetis pasakotojas Justinas Kalinovskis iš Švenčionių pradinės mokyklos, kurį paruošė mokytoja Eligija Michailova. Smagius ir įdomius pasakojimus, pasakas, sakmes pasakojo Reda Kotryna Baronėnaitė (vad. Milda Petkevičienė), Radminas Leleiva (vad. Richardas Leleiva), Renata Sliesoraitytė (vad. mok. Danguolė Vaškinelienė), Laura Palikšaitė (vad. Rimantas Ankėnas), Deividas Dubinovas (vad. Kazimieras Pranskus), Augustė Gudėnaitė ir Urtė Kujalytė (vad. Jūratė Vitkauskienė). Beje, Augustė ir Urtė ne tik pasakotojos. Jos – puikios dainininkės, konkurse dainavusios kaip solistės, duete ir sutartinių grupėje drauge su Simona Pošiūnaite. Jaunieji solistai – Karina Adamovičiūtė (vad. R. Ankėnas), Laura Barkonytė (vad. M. Petkevičienė), Ignas Pranskus (vad. K. Pranskus), Anastasija Driukova (vad. M. Petkevičienė), Gabriela Ratabylska (vad. K. Pranskus).
Smagu, kad jau ne pirmą kartą pas mus „Tramtatulio” konkurse skamba analogų visame pasaulyje neturintys lietuviškos liaudies polifonijos perliukai - sutartinės, ir Švenčionių krašto sutartinių atlikėjų grupių jaunimo tarpe daugėja. Tai mokytojų Jūratės Vitkauskienės ir Kazimiero Pranskaus nuopelnas. Sutartines konkurse giedojo šios atlikėjų grupės: Živilė Čiučiurkaitė, Smiltė Jonušaitė, Gabija Vitkauskaitė ir Gabija Sosnauskaitė; Simona Pošiūnaitė, Augustė Gudėnaitė, Urtė Kujalytė (vad. J. Vitkauskienė); Gabriela Ratabylska, Gabija Gudelevičiūtė, Dovilė Menčinskaitė (vad. K. Pranskus).
Turime ir puikių muzikantų. Tai cimbolininkė Dainė Stanislava Rumbutytė ir jai būgneliu meistriškai pritariantis Eitvydas Rakovskis iš Adutiškio (vad. Stanislovas Rumbutis), o taip pat smuikininkų trio Arnoldas Leleika, Karolis Breidokas ir Lukas Kuleš (Švenčionėlių meno mokykla, vad. Virginija Beržinskienė).
Violeta Balčiūnienė,
Nalšios muziejaus etninės veiklos skyriaus vedėja
Daiva Pilipavičienė,
Papildomo ugdymo centro metodininkė
„Tramtatulis – tai pavienių atlikėjų ir atlikėjų grupių konkursas, kurio tikslas – skatinti jaunąją kartą domėtis savojo krašto tradicine kultūra, skleisti liaudies kūrybą, ugdyti jaunuosius atlikėjus – dainininkus, muzikantus, pasakotojus. Lietuvoje vaikų ir moksleivių konkursas „Tramtatulis” rengiamas kas antrus metus. Į respublikinį konkursą atrenkami jaunieji folkloro atlikėjai, praėję rajoninį ir regioninį turus.
Jau tapo gražia tradicija kasmet Nalšios muziejuje sukviesti jaunuosius folkloro atlikėjus į rajoninį „Tramtatulio” konkursą. Šį renginį jau eilę metų bendromis jėgomis organizuoja Nalšios muziejus ir Švenčionių Papildomo ugdymo centras.
Šių metų „Tramtatulis” skirtas Etnografinių regionų metams, tad pradėdami renginį aptarėme Aukštaitijos regiono ypatumus, supažindinome jaunimą su Aukštaitijos regiono vėliava ir herbu.
Šiemet rajone jau įvyko ketvirtasis konkursas, jame varžėsi 26 atlikėjai nuo 6 iki 17 metų. Tai pasakotojai, solistai, duetas, sutartinių giedotojų grupės, muzikantai - viso 23 pasirodymai.
Šiemet nustebino atlikėjų gausa ir puikus pasiruošimas. Tai liudija, kad rajone suburtos ir auga naujos, jaunosios folkloro pajėgos. Labai smagu, kad mokytojai, folkloro ansamblių vadovai, rengę jaunuosius atlikėjus, su dideliu išmanymu parinko tinkamą ir įvairų savo krašto folklorinį repertuarą. Prisistatyti ir pasakoti ar dainuoti būtina tarmiškai. Tačiau su šia užduotimi buvo puikiai susidorota!
Jauniausi konkurso dalyviai - šešiametė solistė Dželinga Vilkoitytė iš Švenčionėlių vaikų lopšelio – darželio „Vyturėlis”, jos vadovė Tatjana Šapokienė ir septynmetis pasakotojas Justinas Kalinovskis iš Švenčionių pradinės mokyklos, kurį paruošė mokytoja Eligija Michailova. Smagius ir įdomius pasakojimus, pasakas, sakmes pasakojo Reda Kotryna Baronėnaitė (vad. Milda Petkevičienė), Radminas Leleiva (vad. Richardas Leleiva), Renata Sliesoraitytė (vad. mok. Danguolė Vaškinelienė), Laura Palikšaitė (vad. Rimantas Ankėnas), Deividas Dubinovas (vad. Kazimieras Pranskus), Augustė Gudėnaitė ir Urtė Kujalytė (vad. Jūratė Vitkauskienė). Beje, Augustė ir Urtė ne tik pasakotojos. Jos – puikios dainininkės, konkurse dainavusios kaip solistės, duete ir sutartinių grupėje drauge su Simona Pošiūnaite. Jaunieji solistai – Karina Adamovičiūtė (vad. R. Ankėnas), Laura Barkonytė (vad. M. Petkevičienė), Ignas Pranskus (vad. K. Pranskus), Anastasija Driukova (vad. M. Petkevičienė), Gabriela Ratabylska (vad. K. Pranskus).
Smagu, kad jau ne pirmą kartą pas mus „Tramtatulio” konkurse skamba analogų visame pasaulyje neturintys lietuviškos liaudies polifonijos perliukai - sutartinės, ir Švenčionių krašto sutartinių atlikėjų grupių jaunimo tarpe daugėja. Tai mokytojų Jūratės Vitkauskienės ir Kazimiero Pranskaus nuopelnas. Sutartines konkurse giedojo šios atlikėjų grupės: Živilė Čiučiurkaitė, Smiltė Jonušaitė, Gabija Vitkauskaitė ir Gabija Sosnauskaitė; Simona Pošiūnaitė, Augustė Gudėnaitė, Urtė Kujalytė (vad. J. Vitkauskienė); Gabriela Ratabylska, Gabija Gudelevičiūtė, Dovilė Menčinskaitė (vad. K. Pranskus).
Turime ir puikių muzikantų. Tai cimbolininkė Dainė Stanislava Rumbutytė ir jai būgneliu meistriškai pritariantis Eitvydas Rakovskis iš Adutiškio (vad. Stanislovas Rumbutis), o taip pat smuikininkų trio Arnoldas Leleika, Karolis Breidokas ir Lukas Kuleš (Švenčionėlių meno mokykla, vad. Virginija Beržinskienė).
Violeta Balčiūnienė,
Nalšios muziejaus etninės veiklos skyriaus vedėja
Daiva Pilipavičienė,
Papildomo ugdymo centro metodininkė
2015-03-16
Kovo 16-oji Lietuvoje minima kaip Knygnešio diena
Šią dieną pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas, kai po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas lietuvių kalba.
Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Stengdamiesi išvengti persekiojimų knygų autoriai pasirašydavo slapyvardžiais, nes jie, kaip ir knygnešiai, caro valdžios buvo baudžiami. Nepaisydama persekiojimų, lietuviška spauda augo. Nuo 1883 iki 1903 metų išspausdintos 1372 knygos.
Švenčionių apylinkėse geriausiai veikė trys knygnešiai: tai Kurpių kaimo valstietis siuvėjas Mykolas Vaiškūnas ir jo brolis Stanislovas, Želabų kaimo gyventojas Adomas Padleckas. Žandarai norėjo surasti kaltinamosios medžiagos ir prieš Švenčionių vikarą Placidą Šarkauską, todėl suimtuosius kankino, šantažavo, sakydami, kad kunigas pats prisipažino, jog platinęs knygas ir dirbęs su knygnešiais. Bet ši klasta nepasisekė. Nei pažadai išleisti iš kalėjimo, nei giminių terorizavimas neišgąsdino tardomųjų. Knygnešiai ir giminės nepatvirtino, kad Placidas Šarkauskas organizavo draudžiamos lietuviškos literatūros platinimą.
Minėdami knygnešio dieną, kiekvienais metais, kovo 16 – tą dieną primename sau ir kitiems apie sunkų mūsų valstybingumo kelią, apie meilę kalbai bei Tėvynei.
Carizmo politika uždrausti lietuvišką žodį pralaimėjo. 1904 metų gegužės 7 dieną draudimas panaikintas. Švenčionių kraštas dar ilgai kovojo už lietuviško žodžio ir rašto legalizavimą. Todėl negalime pamiršti skaudžių pamokų ir tautiečių išgyvenimų. Jų kilnūs tikslai ir žygdarbiai neturi nueiti užmarštin.
Knygnešiai Lietuvos istorijoje atliko ypatingą vaidmenį, o kovo 16-oji - įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena – skirta jiems visiems prisiminti ir pagerbti.
Nadežda Spiridonovienė
Nalšios muziejaus muziejininkė
Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Stengdamiesi išvengti persekiojimų knygų autoriai pasirašydavo slapyvardžiais, nes jie, kaip ir knygnešiai, caro valdžios buvo baudžiami. Nepaisydama persekiojimų, lietuviška spauda augo. Nuo 1883 iki 1903 metų išspausdintos 1372 knygos.
Švenčionių apylinkėse geriausiai veikė trys knygnešiai: tai Kurpių kaimo valstietis siuvėjas Mykolas Vaiškūnas ir jo brolis Stanislovas, Želabų kaimo gyventojas Adomas Padleckas. Žandarai norėjo surasti kaltinamosios medžiagos ir prieš Švenčionių vikarą Placidą Šarkauską, todėl suimtuosius kankino, šantažavo, sakydami, kad kunigas pats prisipažino, jog platinęs knygas ir dirbęs su knygnešiais. Bet ši klasta nepasisekė. Nei pažadai išleisti iš kalėjimo, nei giminių terorizavimas neišgąsdino tardomųjų. Knygnešiai ir giminės nepatvirtino, kad Placidas Šarkauskas organizavo draudžiamos lietuviškos literatūros platinimą.
Minėdami knygnešio dieną, kiekvienais metais, kovo 16 – tą dieną primename sau ir kitiems apie sunkų mūsų valstybingumo kelią, apie meilę kalbai bei Tėvynei.
Carizmo politika uždrausti lietuvišką žodį pralaimėjo. 1904 metų gegužės 7 dieną draudimas panaikintas. Švenčionių kraštas dar ilgai kovojo už lietuviško žodžio ir rašto legalizavimą. Todėl negalime pamiršti skaudžių pamokų ir tautiečių išgyvenimų. Jų kilnūs tikslai ir žygdarbiai neturi nueiti užmarštin.
Knygnešiai Lietuvos istorijoje atliko ypatingą vaidmenį, o kovo 16-oji - įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena – skirta jiems visiems prisiminti ir pagerbti.
Nadežda Spiridonovienė
Nalšios muziejaus muziejininkė
Reškutėnų tradicinių amatų centro atidarymas
Vasario 27 d. Reškutėnuose duris atvėrė Reškutėnų tradicinių amatų centras.
Atidarymo akimirkos:
Pradedame etnografinių regionų metams skirtą renginių ciklą. Amatų centras Reškutėnuose
2015-ieji metai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu yra paskelbti Etnografinių regionų metais. Etnografinis regionas svarbus formuojantis kiekvieno žmogaus etninio tapatumo jausmui. Etnografiniam regionui suteikiama savita prasmė, vertė, jo žadinamas prisirišimas prie gimtosios žemės leidžia palaikyti glaudesnius ryšius su gimtine.
Nalšios muziejaus Etnografinių regionų metams skirtą renginių ciklą Švenčionių rajone pradedame Reškutėnų tradicinių amatų centro atidarymu.
Tautinis paveldas ir tradiciniai amatai yra vienas svarbiausių, išskirtinių kiekvienos valstybės etninės kultūros bruožų, tad labai svarbu skatinti atkurti išnykusius ar nykstančius tradicinius amatus.
Senųjų amatų, verslų atgaivinimas ir plėtojimas užtikrina tradicijos tęstinumą, prisideda prie paveldo išsaugojimo.
Nežiūrint į tai, kad keičiasi laikai, gyvenimo sąlygos ir žmonių poreikiai, senieji amatai gyvuoja ir teikia žmonėms – tiek jų puoselėtojams, tiek vartotojams – apčiuopiamą naudą. Naminės kaimiškos duonos riekė su šviežiu naminiu sviestu be konservantų, natūralaus lino ar vilnos drabužis be sintetikos, natūralaus medžio rankų darbo gaminys ar statinys lietuviui – amžina, neįkainojama vertybė.
Tai suprasdami, dedame visas pastangas, kad Švenčionių rajone išsaugotume esamus ir rekonstruotume beišnykstančius senuosius amatus, kad užtikrintume jų perdavimą.
Tradicinių amatų centrų paskirtis – išsaugoti tradicinių amatų technologijas, reprezentuoti regioninius amatų savitumus, pagerinti kaimo gyventojų užimtumą bei padidinti jų pajamas. Gavus valstybinį finansavimą pagal 2007 – 2013 m. Kaimo plėtros programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ Lietuvoje įsteigta 20 amatų centrų. Mes patekome į šį laimingąjį amatų centrų, gavusių valstybinį finansavimą, dvidešimtuką.
2013 m. vasario 5 d. pasirašyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos srities „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra“ įgyvendinimo planavimo būdu paramos sutartis Reškutėnų amatų centro steigimui. Skirta paramos suma 200000 eurų. Valstybės lėšos PVM finansuoti 42000 eurų. Savivaldybės lėšos – įnašas natūra 22222 eurai. Numatoma bendra projekto vertė 264222 eurai.
2014 m. vasario 3 d. pasirašyta vietos projekto vykdymo sutartis dėl Reškutėnų mokyklos dalies pastato kapitalinio remonto pritaikant patalpas tradicinių amatų veiklai. Reškutėnų amatų centro plėtrai skirta paramos suma 113517 eurų. Valstybės lėšos PVM finansuoti 24328 eurai. Savivaldybės lėšos – įnašas natūra 2331 euras. Numatoma bendra projekto vertė 140176 eurai.
Šių dviejų projektų pagalba buvusios Reškutėnų mokyklos pastatas renovuotas ir atgimė iš naujo – jau kaip tradicinių amatų daugiafunkcinis centras. Pažymėtina, kad Švenčionių rajone jis įsikūrė gamtiniu, istoriniu – archeologiniu bei etnokultūriniu požiūriu išskirtinėje vietovėje – Reškutėnuose. Jis įsteigtas, siekiant išsaugoti ir puoselėti Švenčionių krašto tradicinius amatus, apjungti Švenčionių krašto liaudies amatininkus, sudaryti sąlygas jiems gaminti ir populiarinti savo gaminius.
Centre veiks audimo, pynimo, verpimo, vėlimo, medžio, keramikos dirbtuvės. Neužmirštas ir kulinarinis paveldas: senovinėje krosnyje numatoma kepti naminę duoną, bus spaudžiami sūriai, gaminama naminė gira. Bus įrengta biblioteka, skirta tradiciniams amatams, amatininkų gaminiais prekiaus „Krautuvėlė“.
Būsimajame Reškutėnų amatų centre numatoma įrengti senųjų įrankių bei žaliavų ir amatininkų produkcijos ekspoziciją.
Amatų centras kaups medžiagą apie senuosius amatus, jų technologijas, todėl norintys užsiimti amatais čia galės pasisemti žinių, taip pat gauti reikiamą vadybos bei juridinę informaciją.
Centre vyks vietinių amatininkų darbų parodos, bus sudaryta galimybė parduoti jų gaminius. Čia bus vedami edukaciniai užsiėmimai, amatų renginiai, amatininkų verslumo mokymai. Taigi Švenčionių rajone skiriamas visokeriopas dėmesys senųjų tradicinių amatų išsaugojimui bei perdavimui. Stengiamasi išnaudoti visas valstybės teikiamas galimybes senųjų amatų bei verslų plėtrai. Reškutėnų tradicinių amatų centras taps tradicinės kultūros išsaugojimo ir perdavimo židiniu Švenčionių krašte, tenkinančiu tradicinių amatininkų interesus, besirūpinančiu tradicinių produktų gamyba ir plėtra, teikiančiu mokymo, konsultavimo ir kitas paslaugas.
Violeta BALČIŪNIENĖ
Nalšios muziejaus Etninės veiklos skyriaus vedėja
Atidarymo akimirkos:
Pradedame etnografinių regionų metams skirtą renginių ciklą. Amatų centras Reškutėnuose
2015-ieji metai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu yra paskelbti Etnografinių regionų metais. Etnografinis regionas svarbus formuojantis kiekvieno žmogaus etninio tapatumo jausmui. Etnografiniam regionui suteikiama savita prasmė, vertė, jo žadinamas prisirišimas prie gimtosios žemės leidžia palaikyti glaudesnius ryšius su gimtine.
Nalšios muziejaus Etnografinių regionų metams skirtą renginių ciklą Švenčionių rajone pradedame Reškutėnų tradicinių amatų centro atidarymu.
Tautinis paveldas ir tradiciniai amatai yra vienas svarbiausių, išskirtinių kiekvienos valstybės etninės kultūros bruožų, tad labai svarbu skatinti atkurti išnykusius ar nykstančius tradicinius amatus.
Senųjų amatų, verslų atgaivinimas ir plėtojimas užtikrina tradicijos tęstinumą, prisideda prie paveldo išsaugojimo.
Nežiūrint į tai, kad keičiasi laikai, gyvenimo sąlygos ir žmonių poreikiai, senieji amatai gyvuoja ir teikia žmonėms – tiek jų puoselėtojams, tiek vartotojams – apčiuopiamą naudą. Naminės kaimiškos duonos riekė su šviežiu naminiu sviestu be konservantų, natūralaus lino ar vilnos drabužis be sintetikos, natūralaus medžio rankų darbo gaminys ar statinys lietuviui – amžina, neįkainojama vertybė.
Tai suprasdami, dedame visas pastangas, kad Švenčionių rajone išsaugotume esamus ir rekonstruotume beišnykstančius senuosius amatus, kad užtikrintume jų perdavimą.
Tradicinių amatų centrų paskirtis – išsaugoti tradicinių amatų technologijas, reprezentuoti regioninius amatų savitumus, pagerinti kaimo gyventojų užimtumą bei padidinti jų pajamas. Gavus valstybinį finansavimą pagal 2007 – 2013 m. Kaimo plėtros programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ Lietuvoje įsteigta 20 amatų centrų. Mes patekome į šį laimingąjį amatų centrų, gavusių valstybinį finansavimą, dvidešimtuką.
2013 m. vasario 5 d. pasirašyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos srities „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra“ įgyvendinimo planavimo būdu paramos sutartis Reškutėnų amatų centro steigimui. Skirta paramos suma 200000 eurų. Valstybės lėšos PVM finansuoti 42000 eurų. Savivaldybės lėšos – įnašas natūra 22222 eurai. Numatoma bendra projekto vertė 264222 eurai.
2014 m. vasario 3 d. pasirašyta vietos projekto vykdymo sutartis dėl Reškutėnų mokyklos dalies pastato kapitalinio remonto pritaikant patalpas tradicinių amatų veiklai. Reškutėnų amatų centro plėtrai skirta paramos suma 113517 eurų. Valstybės lėšos PVM finansuoti 24328 eurai. Savivaldybės lėšos – įnašas natūra 2331 euras. Numatoma bendra projekto vertė 140176 eurai.
Šių dviejų projektų pagalba buvusios Reškutėnų mokyklos pastatas renovuotas ir atgimė iš naujo – jau kaip tradicinių amatų daugiafunkcinis centras. Pažymėtina, kad Švenčionių rajone jis įsikūrė gamtiniu, istoriniu – archeologiniu bei etnokultūriniu požiūriu išskirtinėje vietovėje – Reškutėnuose. Jis įsteigtas, siekiant išsaugoti ir puoselėti Švenčionių krašto tradicinius amatus, apjungti Švenčionių krašto liaudies amatininkus, sudaryti sąlygas jiems gaminti ir populiarinti savo gaminius.
Centre veiks audimo, pynimo, verpimo, vėlimo, medžio, keramikos dirbtuvės. Neužmirštas ir kulinarinis paveldas: senovinėje krosnyje numatoma kepti naminę duoną, bus spaudžiami sūriai, gaminama naminė gira. Bus įrengta biblioteka, skirta tradiciniams amatams, amatininkų gaminiais prekiaus „Krautuvėlė“.
Būsimajame Reškutėnų amatų centre numatoma įrengti senųjų įrankių bei žaliavų ir amatininkų produkcijos ekspoziciją.
Amatų centras kaups medžiagą apie senuosius amatus, jų technologijas, todėl norintys užsiimti amatais čia galės pasisemti žinių, taip pat gauti reikiamą vadybos bei juridinę informaciją.
Centre vyks vietinių amatininkų darbų parodos, bus sudaryta galimybė parduoti jų gaminius. Čia bus vedami edukaciniai užsiėmimai, amatų renginiai, amatininkų verslumo mokymai. Taigi Švenčionių rajone skiriamas visokeriopas dėmesys senųjų tradicinių amatų išsaugojimui bei perdavimui. Stengiamasi išnaudoti visas valstybės teikiamas galimybes senųjų amatų bei verslų plėtrai. Reškutėnų tradicinių amatų centras taps tradicinės kultūros išsaugojimo ir perdavimo židiniu Švenčionių krašte, tenkinančiu tradicinių amatininkų interesus, besirūpinančiu tradicinių produktų gamyba ir plėtra, teikiančiu mokymo, konsultavimo ir kitas paslaugas.
Violeta BALČIŪNIENĖ
Nalšios muziejaus Etninės veiklos skyriaus vedėja
2015-03-05
Kovo 2 d. Nalšios muziejuje lankėsi Švenčionių pradinės mokyklos dailės būrelio mokiniai. Mažieji dailininkai apžiūrėjo tautodailininko Valdemaro Prunskaus tapybos darbų parodą, įdėmiai klausėsi muziejaus direktorės pasakojimo bei susipažino su kitais muziejaus eksponatais.
Mokytoja Danguolė Sadaunykienė
Mokytoja Danguolė Sadaunykienė