Lietuvoje, birželio14 d. minima Gedulo ir vilties diena, skirta sovietų vykdytiems trėmimams prisiminti ir pagerbti jų aukas. Gedulo ir vilties diena – primininas ateinančioms kartoms - būti budriems.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo masiniai gyventojų trėmimai į Sibirą ir kitas atokias Sovietų Sąjungos vietas. Švenčionėlių geležinkelio stotis tapo viena iš vietų, iš kur buvo tremiami žmonės. Trėmimai iš Švenčionėlių geležinkelio stoties prasidėjo 1940 m.

1. Sovietų Sąjungos okupacija: 1940 m. birželį Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, o netrukus po to prasidėjo masinės represijos ir trėmimai. 1941 m. birželio 14 d. buvo viena masiškiausių trėmimų datų, kai buvo per vieną naktį ištremta apie 34260 žmonių . Nors tai jau po 1940 m., šis laikotarpis rodo tremčių intensyvumą. Jie pasikartojo 1945, 1946, 1947 metais. Ištremta apie 120 000 žmonių. Trėmimai kartojosi ir 1948-1952 m. ištremta 62800 žmonių. Duomenys pagal 1988m. JAV gyvenusį Adolfą Damušį godo, kad Lietuva per 1940-1953m. laikotarpį neteko apie 500 000 gyventojų

2. Trėmimų organizavimas - NKVD veikla: Trėmimai buvo vykdomi pagal Sovietų Sąjungos vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) nurodymus. Jie sudarė tremiamų žmonių sąrašus, kurie dažniausiai apimdavo politinius oponentus, inteligentus, turtingus ūkininkus (vadinamuosius „buožes“), taip pat kitus, kuriuos laikė pavojingais režimui. - Stotys tapo trėmimų centrais. Geležinkelio stotys, tokios kaip Švenčionėlių, buvo naudojamos kaip surinkimo ir išvežimo punktai, kur žmonės buvo atgabenami sunkvežimiais ar kitomis transporto priemonėmis, o po to kraunami į prekinius vagonus ir vežami į Sibirą bei kitas atokias Sovietų Sąjungos vietas.

3. Tremtinių patirtis ir sąlygos tremtyje: Žmonės buvo gabenami labai blogomis sąlygomis, prekiniais vagonais, kurie buvo perpildyti ir be tinkamų sanitarinių sąlygų. Kelionė trukdavo kelias savaites, o tremtiniai buvo priversti kentėti nuo bado, ligų ir kitų nepriteklių. Gyvenimo sąlygos tremtyje prastos. Atvykę į tremties vietas, žmonės buvo apgyvendinti primityviuose barakuose arba priversti statytis būstus iš laužo. Jie turėjo dirbti sunkų fizinį darbą priverstiniuose darbuose, dažnai esant ekstremalioms klimato sąlygoms.

4. Švenčionėlių geležinkelio stoties vaidmuo - Švenčionėlių stotis, būdama svarbiu transporto mazgu, tapo viena iš pagrindinių trėmimų iš Lietuvos vietų. Tremtiniai buvo surenkami iš aplinkinių vietovių ir gabenami į stotį, iš kurios buvo išvežami toliau į tremties vietas. Rajone nuo trėmimų labiausiai nukentėjo Vaiškūnų kaimas, ištremta 11 šeimų (47 asmenys), iš Adutiškio, Linkonių, Lazdinių, Antanų, Mikuliškės kaimų per trėmimus ištremta 14 šeimų (66 asmenys),iš Labanoro ir jo apylinkių kaimų-7 šeimos (29 žmonės), iš Reškutėnų ir Rėkučių-6 šeimos (21 asmuo), iš Pylipų kaimo-4 šeimos (12 žmonių). Sovietinė okupacija sujaukė ne tik Švenčionių krašto, bet ir visos Lietuvos darbščių šeimų gyvenimus. Šeimos buvo išdraskytos ir išsiustos į skirtingus lagerius, kitas Sibiro platybėse atokias vietas. Grįžo maža dalis ištremtųjų. Jie buvo ir yra aktyvūs visuomenės dalyviai.

Informacija muziejininkės Nadeždos Spiridonovienės