Nalšios muziejaus tinklaraštis

www.nalsia.lt

2020-06-03

Virtuali nertų žaislų paroda„Nerta pasaka“



Dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė, Nalšios muziejus

Alina Ivanovienė virtualią nertų žaislų parodą „Nerta pasaka“ skiria Tarptautinei vaikų gynimo dienai.
Alina Ivanovienė gimė Švenčionėliuose 1979 metais pačiu sodų žydėjimo laiku – gegužės 29 dieną. Iki šiol ji gyvena gimtajame mieste. Baigusi mokyklą studijavo tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete ir įgijo technologijos ir dailės mokytojos specialybę. Augina tris atžalas. Šiuo metu visą laiką skiria šeimai, o laisvalaikį – pomėgiams, mezgimui ir nėrimui. Kaip sako pati amatininkė, „nuo ankstyvos vaikystės puoselėju savo hobį – nerti ir megzti“.
Dar vaikystėje nuostabus pavyzdys ir įkvėpimo šaltinis jai buvo abi jos močiutės, kurios mezgė, nėrė, siuvinėjo, verpė ir audė. Alina juokauja, jog „smalsumo vedama, tuo labai domėjausi ir net pati nepajutau, kaip pradėjau megzti drabužius sau ir draugėms bei nerti servetėles, staltieses. Norėjau netik originaliai puoštis, bettraukdavo ir pats meno procesas. Jokių mezgimo schemų man nereikėjo  – pamatau patinkančio daikto ar drabužio nuotrauką ir galiu tuoj pat numegzti.Esu numezgusi ilgą, šviesų, vilnonį paltą, kuris buvo ne tik šiltas bei elegantiškas, bet buvoir  nepaprasta jo istorija. Bene prieš du dešimtmečius nupirkau 3 kilogramus naminių avių vilnos, atidaviau sukaršti, paskui močiutė suverpė siūlus, ir aš numezgiau paltą, kurį vilkint nešalta būdavo spaudžiant net -30 laipsnių speigui, nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo plonas, lengvas ir labiau primena ilgą megztinį. Gal čia šildo ne tik vilna, bet ir sudėta mūsų su močiute meilė bei rankų šiluma.Tai tarsi šeimos relikvija, kurią saugau“.
Alina pajuokauja, kad „vienu metu megzti vieną daiktą ne pagal mane, juolab, kad ir rankos mažiau vargsta, kai pakaitalioju virbalus su vąšeliu.Atsibosta virbalai, imu vąšelį, pabosta drabužius megzti, imuosi rankinių ar lempos gaubtų“. Tačiau, anot amatininkės, „pastaruoju metu vis daugiau laiko ir kūrybinių ieškojimų užvaldo nerti žaislai. Tai iš Japonijos kilęs amigurumi menas. Kai pradėjau nerti žaislus, net nežinojau amigurumi termino – tiesiog kažkur pamačiau nertus žaislus ir man labai patiko, todėl nusprendžiau pabandyti ir jau nebegaliu sustoti tai dariusi. Įsigilint į šią techniką paskatino vienas atvejis, kuomet darželioauklėtoja paprašė nunerti personažus lėlių spektakliukui. Buvo sumanymas pastatyti spektakliuką pasakai „Vilkas ir septyni ožiukai“. Ėmiausi iššūkio, kuris puikiai pavyko. Didžiausias pastangų įvertinimasbuvo tai, kad mano tie nertinukai labai patiko darželio vaikams. Pradėjus nerti žaislus, ėmiau plačiau domėtis amigurumi menu, ieškoti daugiau informacijos internete, susirašinėti su moterimis. Vis daugiau ir daugiau mačiau laimingų vaikų, kurie švelniai ėmė  mano kurtus žaislus. Netrukus žaislų nėrimas visiškai užvaldė mane. Tad pradėjau kurti vis jų daugiau ir daugiau. Kartu su Švenčionių rajono amatininkais pradėjau dalyvauti mugėse. Turėjau didžiulę svajonędalyvauti Vilniuje vykstančioje „Kaziuko mugėje“. Ir šiemet man pavykoįgyvendinti savo svajonę.“
Alinos nertų žaislų galima įsigyti rajono parduotuvėse, Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centre. Daug jų iškeliauja į užsienį.Šie mieli žaisliukai yra puiki dovana vaikų gimtadieniui, krikštynoms ir kt.“
Nuo birželio 1 dienos virtualią Alinos Ivanovienės nertų žaislų parodą „Nerta pasaka“ galėsite apžiūrėti Nalšios muziejaus tinklaraštyje bei Facebook paskyroje.

Nuotraukos Alinos Ivanovienės






































2020-05-15

Veronikos Garbulienės virtuali kūrybos darbų paroda „Skudurinės Onutės sugrįžtuvės“




Dr. Regina MIKŠTAITĖ-ČIČIURKIENĖ, Nalšios muziejus

Tradicinė skudurinė lėlė, liaudyje vadinama skudurinė Onutė, mums primena mūsų senelių vaikystę. Seniau kiekvienas vaikas turėjo rankomis pagamintą žaisliuką – lėlę, arkliuką, paukščiuką, ožiuką. Senoviniai žaislai, tai neišblėstantis mūsų praeities atminimas.
Vienas iš populiariausių mergaitėms skirtų žaislų - skudurinė lėlė Onutė. Ji gaminama iš buityje likusių nepanaudotų, paprastų medžiagų atraižų. Lėlių gamybai pasirenkami natūralios medžiagos audiniai, dažniausiai linas, medvilnė, vilna. Gaminama seniausiu ir lengviausiu – rišimo – būdu. Lėlės kūnas ir drabužiai rišami iš audinio skiaučių. Lėlė rengiama labiausiai lietuvišką tautinį kostiumą atspindinčiais drabužiais – apatiniai balti marškiniai, languotas ar dryžuotas sijonas, liemenė, prijuostė, galvos apdangalas. Pinamos kasos. Vėliau siuvinėjamos arba piešiamos akys ir lūpos. Skudurinės lėlytės, aprėdytos lietuviškomis drobulėmis ir linu yra šiltos, mielos bei jaukios. Jos gamyba suteikia vidinę ramybę ir tyrą džiaugsmą. Seniau buvo gaminamos ne tik lėles bei kiti žaislai, Užgavėnių kaukės. Skudurinės lėlė labai populiarios ir šiuo metu. Jų mokomasi gaminti edukacijų metu, jas dovanoja vaikams, kaip suvenyrai keliauja po pasaulį.
Taip mūsų senųjų amatų išsaugojimas bei lietuviškos kultūros puoselėjimas neleidžia užgęsti mūsų krašto tradicijoms.
Veronika siuvimo adatą, vąšelį, virbalus savo rankose laiko jau nuo vaikystės. Rankdarbių pomėgį, paveldėjo iš savo giminės moterų. Jos močiutė nuo seno mezgė ir savo darbais apdalindavo artimuosius. Mama taip pat nenutolo nuo moteriškų rankdarbių ir baigusi siuvimo kursus, siuvo visai šeimai drabužius. Kuomet ji pati pradėjo domėtis įvairiais rankdarbiais, ypač susidomėjo siuvimu. Išmokusi siūti savarankiškai, nesustoja tobulėjusi. Veronikos širdis linksta ir prie meninės kūrybos. Tačiau pačios mieliausios jos yra rankomis sukurtos tradicinės skudurinės Onutės.
Veronika dalyvauja parodose. Jos kurtos lėlės jau apkeliavo bene visą Lietuvą ir pradžiugino ne vieną jas pamačiusį. Pamatyti kūrėją galima rajoniniuose renginiuose, mugėse, kermošiuose. Ji veda edukacinius užsiėmimus suaugusiems ir vaikams. Taip pat yra kasmetinių Švenčionių rajono amatininkų, tautodailininkų, meno kūrėjų ir mėgėjų parodų, kurias organizuoja Nalšios muziejus, dalyvė, apdovanota padėkomis už Švenčionių krašto tautinio paveldo puoselėjimą ir sklaidą. 2019 m. dalyvavo regioninėje konkursinėje liaudies meno parodoje „AUKSO VAINIKAS“.
Kviečiame aplankyti Veronikos Garbulienės virtualią darbų parodą Nalšios muziejaus tinklaraštyje ir Facebook paskyroje.

Nuotraukos Veronikos Garbulienės













2020-05-07

Nalšios muziejaus direktorės 2019 metų veiklos vertinimo išvada