Nalšios muziejaus tinklaraštis

www.nalsia.lt

2016-08-21

Nalšios muziejuje Giedriaus Kazimierėno tapybos darbų parodos atidarymas





2016-07-15

Virtualus 360° turas, po Nalšios muziejų

Šiandien esame labai laimingi galėdami pristatyti galimybę apžiūrėti mūsų muziejų tiesiog iš namų. Virtualiai pasivaikščioti po Nalšios muziejų galite jau čia ir dabar, o susidomėjus, nuvykti ten ir apžiūrėti mūsų muziejaus eksponatus iš arti. Apsilankykite !


2016-06-27

Kviečiame į Švenčionių miesto šventę!


Birželio 19 d. Švenčionyse vyko renginiai, skirti 1941 m. birželio sukilimo 75-osioms metinėms

 13.00 val. Nalšios muziejuje vyko susitikimas su istoriku V. Striužu, knygos „1941 metų sukilimas Rytų – Pietų Lietuvoje“ autoriumi. Valdas Striužas du dešimtmečius dirbdamas Švenčionių rajone Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyresniuoju inspektoriumi, išaiškino ir įamžino sukilimo dalyvių kapavietes įvairiose rajono vietose. 2006 m. išleido istorijos studiją, skirtą 1941 m. birželio sukilimui rytų ir pietų Lietuvoje, kurioje pateikė faktus ir duomenis apie sukilėlių būrius, jų sudėtį, veiksmus.
Susitikimo metu autorius papasakojo apie savo darbą renkant medžiagą knygai, pademonstravo filmuotą medžiagą apie kraštotyrinę ekspediciją Švenčionių rajone ir kaimyninės Baltarusijos teritorijoje, kurioje taip pat yra išlikę žuvusių Lietuvos kariuomenės karių kapų.
Renginio dalyviai pasveikino knygos autorių pabrėždami jo indėlį saugant istorinę atmintį. Pabaigoje buvęs Švenčionių rajono Sąjūdžio pirmininkas Juozapas Jakštas padėkojo rajono valdžios atstovams už skiriamą dėmesį Atgimimo laikotarpio istorinių ir memorialinių paveldo vertybių tvarkymui. 







2016-06-14

„SMURTO KRONIKA: Lietuva 1939–1941 metais“

Nalšios muziejuje nuo birželio 1 d. veikia , Genocido aukų muziejaus  parengta kilnojamoji paroda, skirta 1941 metų Birželio trėmimų 75-osioms metinėms atminti. Eksponuojami dokumentai ir nuotraukos supažindina su Lietuvos nepriklausomybės praradimo aplinkybėmis, skaudžia pirmosios sovietinės okupacijos patirtimi: represijų pradžia, krašto sovietizavimu ir Juodojo Birželio tragedija, kai per keletą dienų į gyvulinius vagonus buvo sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos žmonių, tarp kurių buvo daug senelių ir vaikų. Kviečiame aplankyti parodą





Muziejų naktis 2016 "Rožės pražydėjimas tamsoj"




 Gegužės 21-ąją  švenčioniškius ir miesto svečius  sukvietėme kartu švęsti Tarptautinę muziejų naktį.
Iki pat vidurnakčio  atvertose  muziejaus erdvėse vyko įvairūs renginiai.  Šiemet Lietuvos muziejus vienijo pavadinimas „Rožės pražydėjimas tamsoj“. Europos muziejai muziejų naktį švenčia nuo 2005 metų. Muziejų nakties metu vyko Švenčionių  jaunimo  projektas  protų mūšis, viktorina “Ar pažinsi muziejų nakties prieblandoje?”,ekskursija po Nalšios muziejaus sales: žvakių šviesoje, paukščių čiulbėjime, žvėrių riaumojime, patrankų tratėjime,  šūvių garsuose ir “Rožės pražydėjimas tamsoje” . Kasmet minimos muziejų nakties tikslas – parodyti muziejaus eksponatus naktį, kai paprastai muziejai nedirba, bei supažindinti su muziejais įvairių bendruomenių narius. Tą dieną organizuojami renginiai lankytojams nemokami.




2016-04-25

Neįprasta paroda „KREPŠINIS SOVIETŲ LAGERIUOSE IR TREMTYJE"

    Balandžio 5 dieną Nalšios muziejuje veikiančią kilnojamąją parodą „Krepšinis Sovietų lageriuose ir tremtyje“ iš Genocido aukų muziejaus, Švenčionių miesto visuomenei ir moksleiviams pristatė  muziejaus istorikė Nadežda Spiridonovienė. Vytautas Tautvaiša Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Švenčionių skyriaus pirmininkas pasidalijo atsiminimais apie savo valiūkišką vaikystę Lietuvoje, Joniškio rajono Spirakių kaime. Kada dar būdamas vaikas ganydamas gyvulių bandą su kitais vaikais žaisdavo ne krepšinį, o mėtydavo į žemę peilį, daug bėgiodavo, mėgo kamuolį paspardyti. Būnant paaugliu kartu su mama, broliu ir sesute iš Joniškio geležinkelio stoties  patraukė(ištrėmė) į Sibiro platybes. Jiems teko Irkutsko srities Tyluno rajono gyvenvietė, kurioje gyveno ir dirbo miško kirtimo darbus. Sunkus tremtinių gyvenimas, kada kiekvienas tegalvojo tik apie tai iš kur gauti duonos gabaliuką ,sportas likęs buvo užmarštyje. Tačiau po tam tikro laikotarpio jau buvo galima pažaisti tinklinį , futbolą su savadarbiu kamuoliu. Krepšinio spartakiados lageriuose prasidėjo vėliau. Pabaltijo šalių krepšinio mėgėjai ir geri žaidėjai neleido tėvynainiams pamiršti kalbos ir papročių kalbėjo, Vytautas Tautvaiša. Susirinkusiems buvo perskaityta ištrauka iš politinio kalinio Vytauto Kielos laiško, kurį rašė draugei Aušrelei. Jame jis aprašė krepšinio komandos kūrimąsi Spasko lageryje Kazachijos SSR 1955m. Laiške atspindi visas krepšinio gyvavimo laikotarpis tremtyje nuo komandų susikūrimo įvairiuose Sibiro sričių lagpunktuose iki tremties pabaigos. Į pristatymą susirinkęs jaunimas besidomintis senelių praeitimi pagilina istorines žinias apie tremties išgyvenimų laikotarpį. Tremtinio išgyvenimai ir garbus amžius leidžia dar mums prisiliesti prie tų istorinių vertybių, kurios liks ateinančioms kartoms tik kaip istorinis faktas muziejuje. Dėkoju mokymo įstaigų vadovams už supratingumą, kad dar likę gyvieji liudininkai gali papasakoti savo atsiminimus, apie sunkius sovietmečio laikus.
   Parodą „Krepšinis sovietų lageriuose ir tremtyje“ Nalšios muziejuje kviečiame aplankyti ir nespėjusius į pristatymą iki balandžio 30 d. Džiugu, kad ne tik Nalšios  muziejaus muziejine ekspozicija, bet ir šia paroda domisi atvykę iš Vilniaus regiono bibliotekų svečiai. 






2016-04-22

„Tautodailininkų sueiga“ Reškutėnų tradicinių amatų centre

Balandžio pradžioje po pietų, Reškutėnų tradicinių amatų centre į „Tautodailininkų sueigą“ rinkosi Švenčionių rajono amatininkai ir svečiai. Rajono meno kūrėjų ir mėgėjų parodos dalyvių finalinis renginys centre organizuotas pirmą kartą.Geros nuotaikos vedini susirinko kone visi parodos dalyviai. Atvyko garbingi svečiai: Švenčionių rajono mero pavaduotojas Kęstutis Trapikas, Tarybos narys Kęstutis Savickas, Vietos veiklos grupės pirmininkė Birutė Borovikienė, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro direktorius Kęstutis Lisauskas, Švenčionių miesto kultūros centro direktorius Aurimas Baliukonis, Pabradės mieto kultūros centro direktorė Lolita Vilimienė, Labanoro seniūnas Vincas Jusys, Švenčionių seniūnė Ina Sinienė, Kaltanėnų bendruomenės pirmininkas Algirdas Breidokas, Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vyr. metodininkė Rūta Baliukonienė. Visus susirinkusius linksmino smagi Adutiškio krašto kapela, vadovaujama Stanislovo Rumbučio. Susirinkusiems koncertinę programą parodė Reškutėnų etnografinis ansamblis, vadovaujamas Valdemaro Prunskaus. Trumpai apžvelgus tradicinių amatų centro specifika bei veiklos perspektyvas, žodis suteiktas Švenčionių rajono mero pavaduotojui Kęstučiui Trapikui. Jis sertifikuotiems tautinio paveldo kūrėjams už dalyvavimą Švenčionių rajono meno kūrėjų ir mėgėjų darbų parodoje, krašto tautinio paveldo puoselėjimą, įteikė Švenčionių rajono mero Rimanto Klipčiaus padėkas. Pabrėždamas, jog labai džiaugiasi matydamas tokią gausą parodos dalyvių. Taip pat pastebėjo, kad vis gi centro salė per maža tokiam būriui žmonių. Padėkas meno kūrėjams ir mėgėjams įteikė Nalšios muziejaus direktorė Alytė Šiekštelienė. Garbės svečias, tautodailininkas ir skulptorius Juozapas Jakštas, negailėjo gerų žodžių susirinkusiems bei skatino nesustoti kurti grožį. Po iškilmingos renginio dalies, centro etninės veiklos organizatorė Janė Petkūnienė susirinkusiems parodė centre veikiančias dirbtuves. Koka sueiga be vaišių stalo. Mūsų krašto tautodailininkai ir meno kūrėjai netik nagingi ir išmoningi meistrai, bet ir puikūs kulinarai. Tokią gausybę gardumynų, skanumynų sunešė ir suvežė. Tad prie bendro vaišių stalo visi bendravo, dalinosi patirtimi, idėjomis. Džiugu, kad Švenčionių kraštas garsus ne tik savo unikaliu gamtiniu landšaftu, archeologiniu - istoriniu, etnokultūriniu paveldu. Tačiau šį kraštą puošia čia gimę ir užaugę nagingi meistrai, apie kurių gebėjimus kurti grožį, garsas sklinda toli už rajono ribų. Švenčionių rajono „Tautodailininkų sueiga“ tai įrodymas kiek mūsų yra daug ir bus dar daugiau. 
Švenčionių rajono „Tautodailininkų sueigos“svečiai ir dalyviai

Sertifikuota tautinio paveldo kūrėja Lilia Puzyriova

Nalšios muziejaus direktorė Alytė Šiekštelienė ir etninės veiklos skyriaus vedėja dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė

Pabradės auksarankės su Švenčionių mero pavaduotoju Kęstučiu Trapiku.

2016-03-31

Pintinės juostos



          Manoma, kad pynimas yra seniausias menas pasaulyje. Lietuvių tautinės juostos, kaip ir pasakos, dainos, šokiai, turi senas tradicijas. Šios tradicijos tvirčiausiomis gijomis susieja visas kartas. Pažinti jas ir branginti - mūsų pareiga. Lietuvoje juostos daugiausiai buvo pinamos rytų Aukštaitijoje – Zarasų, Švenčionių, Ukmergės ir Utenos rajonuose, šiek tiek juostų buvo pinama ir Žemaitijoje.
          Nalšios muziejuje ir Švenčionių progimnazijoje vyko pintinių juostų edukaciniai užsiėmimai. Nalšios muziejaus muziejininkė- etnografė Inga Kujalienė pasakojo apie juostų atsiradimo istoriją senovėje Aukštaitijos krašte.
         Aukštaičių pintinių juostų spalviniai deriniai atitinka XIX a. aukštaičių kostiumo audinių koloritą. Pagrindinės, mėgstamiausios spalvos – įvairių atspalvių raudona ir žalia. Prie šių spalvų nedideliais kiekiais derinamos pagalbinės spalvos. Tai geltona, balta, juoda, mėlyna ir violetinė. Vienoje juostoje gali būti derinamos dvi – penkios spalvos, nors dažniausiai pasitaiko trijų – keturių spalvų deriniai.


Dažniausiai šių juostų metmenims buvo vartojami įvairiaspalviai vilnoniai arba lininiai siūlai



Pirmasis užsiėmimas vyko Nalšios muziejuje.
Pynimui juosta pririšama prie pastovaus daikto ir pinama tik pirštais.




Antra pynimo pamokos dalis vyko jau Švenčionių progimnazijoje.




2016-03-22

Kovotojai už lietuvišką žodį - knygnešiai

Lietuvai ir lietuvių tautai istorinis kelias buvo akmenuotas ir negailestingas. 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto lietuvių pilietinė savimonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis. Pralaimėjus sukilimams buvo uždrausta lietuviška spauda, knygos ir lietuviškas žodis. Švenčionių apylinkėje atsirado nemažai drąsuolių, kurie pasiryžo atgabenti savo kraštiečiams lietuviškų knygų kurias spausdino užsienyje ir slapta gabeno į Lietuvą. Prasidėjo knygnešių epocha – unikalus reiškinys to meto Europoje.
Į Rytprūsius keliavo  Adutiškio valsčiuje, Jakelių kaime gyvenę drąsūs knygnešiai Jonas ir Motiejus Rakauskai, .Švenčionių apylinkėse geriausiai veikė trys knygnešiai: tai Kurpių kaimo valstietis siuvėjas Mykolas Vaiškūnas ir jo brolis Stanislovas, Želabų kaimo gyventojas Adomas Padleckas. Jas atneštas platino Švenčionių mieste, parapijos name, buvusioje  parduotuvėlėje,  savininkė Šakalienė. Apie 1894 metus Švenčionyse vikaru dirbo Placidas Šarkauskas – didis knygnešių organizatorius. Nepaisydama persekiojimų, lietuviška spauda augo. Nuo 1883 iki 1903 metų išspausdintos 1372 knygos.
Carizmo politika uždrausti lietuvišką žodį pralaimėjo. 1904 metų gegužės 7 dieną draudimas panaikintas. Švenčionių kraštas dar ilgai kovojo už lietuviško žodžio ir rašto legalizavimą. Todėl negalime pamiršti skaudžių pamokų ir tautiečių išgyvenimų. Jų kilnūs tikslai ir žygdarbiai neturi nueiti užmarštin. Manyčiau, kad vertėtų bent savo krašto istoriją nagrinėti ne vien per pamokas, bet ir keliaujant po rajono apylinkes.

Nalšios muziejus minėdamas knygnešio dieną kovo 16 pakvietė Švenčionių krašto bendruomenę į renginį . Buvo pristatyta senų knygų paroda iš muziejaus fondų ir vyko filmo „Knygnešys“ peržiūra. Dėkoju Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos ir Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos vadovams už bendradarbiavimą pilietiškai auklėjant jaunąją kartą. Tik bendrų bendruomenės pastangų dėka muziejus ir gimnazija gimnazistams gebės visapusiškai atskleisti Švenčionių krašto istoriją.