Nalšios muziejaus tinklaraštis

www.nalsia.lt

2012-12-18

„Saulės ratas“ nuriedėjo, o mes nušviesti likome advente laukti Šv. Kalėdų stebuklo

Kiekvienas renginys – tai noras perteikti žmonėms susikaupusį širdyje grožį ir meilę, tai režisūriniai bei scenografiniai sprendimai, kruopštus pasirengimo darbas ir jaudulys, ar pavyks įgyvendinti savo sumanymą ir ar tas sumanymas „įkris” žiūrovui į širdį.

Lapkričio 29 dieną Nalšios muziejuje įvyko priešadventinis folkloro vakaras „Saulės ratas”. Beveik nugyvenome 2012 –uosius, taigi, saulelė jau beveik apkeliavo metų ratą. Ta proga muziejaus salė sužibo žvakelių šviesomis. Jos švietė visur – ir ant medelio, simbolizuojančio Gyvybės Medį, ir ant grindų iš eglišakių išdėliotame judančios saulės ženkle svastikoje, kurios centre puikavosi krepšys su Išminties Obuoliukais, ir ant palangių išdėliotuose baltiškuose pavasario ir rudens lygiadienių bei vasaros ir žiemos saulėgrįžų bei saulės ženkluose.

 Po Nalšios muziejaus direktorės Alytės Šiekštelienės originalaus sveikinimo – sudainuotos dainos apie saulelę, suskambo „Dobile” folkloro ansamblio pasakojimai, dainos ir dūdmaišio garsai, Švenčionių Z. Žemaičio gimnazijos folkloro ansamblio „Aušrela”(vadovas K. Pranskus) bei naujai susikūrusios netradicinio folkloro grupės „Atgaja” (vadovė J. Vitkauskienė) atliekamos originalios, visus sužavėjusios programos. Svečių ignaliniečių – folkloro ansamblio „Čiulbutė”(vadovė S. Mudinienė) pasakojimai, dainos ir rateliai privertė sukrusti visą salę – visi drauge dainavome, ėjome ratelius. „Aukštaitijos” šokėjėliai (vadovė J. Razmienė) mums parengė du šokius – „Kelk, saulele” ir „Jievaro tiltas”. Pastarasis yra kilęs iš adventinio žaidimo, kuriame minima Žemynos pagimdyta javų dvasia Jievaras (švenčionietiškai „nivka”) ir nauju atspalviu papildė vakarą. Romantiškai mirguliuojančioje žvakelių šviesoje, besiklausant, žaidžiant riešutų žaidimą „Sėta-lyka”, spėjant ateitį Išminties Obuoliukų iš saulės rato pagalba, dvi valandos praskriejo nepastebimai. Ačiū už tai visiems „Saulės rato” dalyviams – ir koncertavusiems, ir su mumis buvusiems bei aktyviai dalyvavusiems – drauge dainavusiems, ėjusiems ratelius, žaidusiems žaidimus – mūsų brangiems žiūrovams!

Tokių žiūrovų galima tik palinkėti kiekvienam renginiui! „Saulės ratas” nuriedėjo toliau, o mes jo nušviesti likome advente laukti artėjančio šv. Kalėdų stebuklo...

Violeta Balčiūnienė,
Nalšios muziejaus etninės veiklos
Skyriaus vedėja  

Renginio akimirkos:

2012-12-17

6-asis žurnalo „Sietuvos“ numeris: nuo tolimojo Afganistano iki subtiliausių sielos atsivėrimų

Tradiciškai gruodžiui baigiantis pas skaitytojus keliauja naujas Rytų Aukštaitijos kultūros bei istorijos žurnalo „Sietuvos“ numeris. Šiųmetinis – jau šeštasis.

Pirmasis žurnalo straipsnis skaitytojus nukels į tolimą ir mums dar mažai pažįstamą Afganistaną. Su šia šalimi ir joje slypinčiais archeologiniais lobiais supažindina kraštietė archeologė Daiva Luchtanienė.

Apie seniausius mūsų krašto laikus žurnale pasakoja archeologas dr. Gintautas Zabiela, bandydamas įminti Stabulankių kaimo (Utenos r.) paslaptis. Kaip senuosiuose Lietuvos žemėlapiuose buvo vaizduojamas Molėtų kraštas, apžvelgia dr. Rimvydas Laužikas. Nalšios muziejaus muziejininkė Violeta Balčiūnienė pateikia daug įdomios etninės medžiagos apie magišką ugnies galią. Sėlių paveldą mūsų tautosakoje ir papročiuose apžvelgia kraštietė Gražina Kadžytė.

Etnologas, dr. Libertas Klimka pratęsia 5-ajame žurnalo numeryje pradėtą pasakojimą apie varpų liejininkystę, pateikdamas naujos, ekspedicijoje Sėlijos krašte surinktos medžiagos apie bažnyčių varpus, jų istorines klajones karo ir pokario metais.

Šiame žurnalo numeryje nemažai dėmesio skirta mūsų krašto dvarams: muziejininkas Vytautas Rimšelis apžvelgia buvusius ir iki šių dienų išlikusius Švenčionių krašto dvarus, dailininkė Irena Geniušienė savo mamos ir sesers dienoraščių bei savo vaikystės ir jaunystės prisiminimų pagrindu vaizdžiai pasakoja apie buvusį Krioviškio dvarą ir jo gyventojus, o su Labeikių dvaru (Utenos r.) ir paskutinėmis jo dvarininkėmis supažindina žurnalistė Zita Stundžytė. Kraštietė muziejininkė Virginija Semėnaitė parengė Utenos apskrities istorinių parkų apžvalgą, o paveldosaugos specialistė Jolanta Sargūnaitė svarsto, kaip išsaugoti urbanistiniu požiūriu vertingą Troškūnų miestelio paveldą.

Kraštotyrininkas Antanas Gasperaitis, remdamasis gausia archyvine medžiaga, pasakoja apie Utenos kraštą, savivaldos kūrimąsi po Pirmojo pasaulinio karo, žurnale apžvelgiama ir šimtmetį trukusi vokiečių kapų Utenoje istorija.

Nepamiršti ir žymūs mūsų krašto žmonės: kunigas, poetas, dailininkas Petras Markevičius, kurio šimto metų sukaktį minėjome šiais metais, bei garsus Zarasų krašto metraštininkas, vienintelio Lietuvoje Energetikos muziejaus įkūrėjas Algimantas Žilėnas.  

„Gal šiandien viso to nebereikia, nes jau per daug esame nutolę, susvetimėję, nebeaktualu, nebekalba? Nežinia, ką šiandien reikėtų rinkti, fiksuoti, saugoti, kas turės vertę rytoj ar po dešimtmečio. Ar turim tokio darbo entuziastų – neskaičiuojančių, nežiūrinčių į save? Gal nebeprasminga prisiminti ir vertinti tai, kas padaryta?“ – viename iš straipsnių retoriškai klausia žurnalo bendraautoris, kunigas Justas Jasėnas.

Ramina ir stiprina tai, kad ir šiame begalinio lėkimo, skubėjimo, modernių technologijų amžiuje, dar yra žmonių, kuriems rūpi praeitis, kuriems vis dar įdomios jos mįslės, kurie ieško savo šaknų, kuriems ne vis tiek, kaip gyvens būsimos kartos.  

Džiugu ir tai, kad žurnalas pelnė ne vien savo karšto skaitytojų pripažinimą – jis įrašytas ir į Etninės kultūros globos tarybos rekomenduojamų leidinių sąrašą.

Naujausią žurnalo numerį jau galima įsigyti laikraščio „Utenos apskrities žinios“ redakcijoje, UAB „Utenos Indra“ parduotuvėje (Maironio g. 12), Utenos kraštotyros muziejuje bei Nalšios muziejuje Švenčionyse.

Rytų Aukštaitijos kultūros bei istorijos žurnalo „Sietuvos“ leidybą iš dalies parėmė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bei Kultūros rėmimo fondas.

Malonaus skaitymo Jums linki „Sietuvų“ sudarytoja ir redaktorė Sigita Sadaunikienė bei visas kūrybinis žurnalo kolektyvas.

Pažinkime mūsų kaimynus totorius

Nalšios muziejuje įvyko renginys, skirtas supažindinti visuomenę su mūsų krašto totorių bendruomene.

Renginio akimirkos: