6-asis žurnalo „Sietuvos“ numeris: nuo tolimojo Afganistano iki subtiliausių sielos atsivėrimų

Tradiciškai gruodžiui baigiantis pas skaitytojus keliauja naujas Rytų Aukštaitijos kultūros bei istorijos žurnalo „Sietuvos“ numeris. Šiųmetinis – jau šeštasis.

Pirmasis žurnalo straipsnis skaitytojus nukels į tolimą ir mums dar mažai pažįstamą Afganistaną. Su šia šalimi ir joje slypinčiais archeologiniais lobiais supažindina kraštietė archeologė Daiva Luchtanienė.

Apie seniausius mūsų krašto laikus žurnale pasakoja archeologas dr. Gintautas Zabiela, bandydamas įminti Stabulankių kaimo (Utenos r.) paslaptis. Kaip senuosiuose Lietuvos žemėlapiuose buvo vaizduojamas Molėtų kraštas, apžvelgia dr. Rimvydas Laužikas. Nalšios muziejaus muziejininkė Violeta Balčiūnienė pateikia daug įdomios etninės medžiagos apie magišką ugnies galią. Sėlių paveldą mūsų tautosakoje ir papročiuose apžvelgia kraštietė Gražina Kadžytė.

Etnologas, dr. Libertas Klimka pratęsia 5-ajame žurnalo numeryje pradėtą pasakojimą apie varpų liejininkystę, pateikdamas naujos, ekspedicijoje Sėlijos krašte surinktos medžiagos apie bažnyčių varpus, jų istorines klajones karo ir pokario metais.

Šiame žurnalo numeryje nemažai dėmesio skirta mūsų krašto dvarams: muziejininkas Vytautas Rimšelis apžvelgia buvusius ir iki šių dienų išlikusius Švenčionių krašto dvarus, dailininkė Irena Geniušienė savo mamos ir sesers dienoraščių bei savo vaikystės ir jaunystės prisiminimų pagrindu vaizdžiai pasakoja apie buvusį Krioviškio dvarą ir jo gyventojus, o su Labeikių dvaru (Utenos r.) ir paskutinėmis jo dvarininkėmis supažindina žurnalistė Zita Stundžytė. Kraštietė muziejininkė Virginija Semėnaitė parengė Utenos apskrities istorinių parkų apžvalgą, o paveldosaugos specialistė Jolanta Sargūnaitė svarsto, kaip išsaugoti urbanistiniu požiūriu vertingą Troškūnų miestelio paveldą.

Kraštotyrininkas Antanas Gasperaitis, remdamasis gausia archyvine medžiaga, pasakoja apie Utenos kraštą, savivaldos kūrimąsi po Pirmojo pasaulinio karo, žurnale apžvelgiama ir šimtmetį trukusi vokiečių kapų Utenoje istorija.

Nepamiršti ir žymūs mūsų krašto žmonės: kunigas, poetas, dailininkas Petras Markevičius, kurio šimto metų sukaktį minėjome šiais metais, bei garsus Zarasų krašto metraštininkas, vienintelio Lietuvoje Energetikos muziejaus įkūrėjas Algimantas Žilėnas.  

„Gal šiandien viso to nebereikia, nes jau per daug esame nutolę, susvetimėję, nebeaktualu, nebekalba? Nežinia, ką šiandien reikėtų rinkti, fiksuoti, saugoti, kas turės vertę rytoj ar po dešimtmečio. Ar turim tokio darbo entuziastų – neskaičiuojančių, nežiūrinčių į save? Gal nebeprasminga prisiminti ir vertinti tai, kas padaryta?“ – viename iš straipsnių retoriškai klausia žurnalo bendraautoris, kunigas Justas Jasėnas.

Ramina ir stiprina tai, kad ir šiame begalinio lėkimo, skubėjimo, modernių technologijų amžiuje, dar yra žmonių, kuriems rūpi praeitis, kuriems vis dar įdomios jos mįslės, kurie ieško savo šaknų, kuriems ne vis tiek, kaip gyvens būsimos kartos.  

Džiugu ir tai, kad žurnalas pelnė ne vien savo karšto skaitytojų pripažinimą – jis įrašytas ir į Etninės kultūros globos tarybos rekomenduojamų leidinių sąrašą.

Naujausią žurnalo numerį jau galima įsigyti laikraščio „Utenos apskrities žinios“ redakcijoje, UAB „Utenos Indra“ parduotuvėje (Maironio g. 12), Utenos kraštotyros muziejuje bei Nalšios muziejuje Švenčionyse.

Rytų Aukštaitijos kultūros bei istorijos žurnalo „Sietuvos“ leidybą iš dalies parėmė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bei Kultūros rėmimo fondas.

Malonaus skaitymo Jums linki „Sietuvų“ sudarytoja ir redaktorė Sigita Sadaunikienė bei visas kūrybinis žurnalo kolektyvas.