Nalšios muziejaus tinklaraštis

www.nalsia.lt

2014-03-18

Dalios Smagurauskaitės nuotraukų paroda

 

Nalšios muziejuje Dalios Smagurauskaitės nuotraukų paroda „Italijos vaizdai“.

Dalia Smagurauskaitė


Gimiau 1984-ųjų pavasarį Švenčionėliuose. Čia praleidau vaikystę, baigiau tuomet dar Švenčionėlių gimnaziją. Vėliau studijavau Kultūros istoriją ir antropologiją Vilniaus Universitete ir Dailės istoriją, teoriją ir kritiką Vilniaus Dailės Akademijoje. Ketverius metus dirbau Lietuvos pilių ir dvarų asociacijoje.

2010-aisiais pagal Europos savanorių tarnybos programą metams išvykau į Florenciją, man – vieną gražiausių pasaulio miestų, meno istorijos muziejų po atviru dangumi. Čia gyvenu iki šiol, įkūriau pirmąjį internetinį puslapį apie Toskaną lietuvių kalba (www.unseentuscany.com), bendradarbiauju su Žurnalų leidybos grupe, kuri publikuoja mano straipsnius iš kelionių žurnale JI ir portale JI24.lt.

Keliaujant gimė aistra fotografijai,  kilo noras įamžinti ne tik žymiausius ir lankomiausius šalių objektus, bet ir neatrastus  kampelius. Taip gimė ir mano pirmoji asmeninė paroda, ir jos pavadinimas „Matyta ir nematyta Italija“: Italija – tai ne tik milijonų turistų lankoma Florencija, Piza ar Venecija, bet ir apleisti vienuolynai, banguojančios Toskanos kalvos, žydra Sardinijos jūra ar mafijozus primenantys Sicilijos žvejai.






Kapelų šventė "Juozapinės-2014"

Kovo 19 d. 17 val. Nalšios muziejuje įvyko Kapelų šventė „Juozapinės-2014“. Dalyvavo Adutiškio, Strūnaičio, Vidutinės, Švenčionių kultūros centro kapelos.

Šventės akimirkos (nuotraukos A. Jakšto)









2014-03-13

Istorinė popietė Nalšios muziejuje



Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią beveik 40 metų. Po 1863 m. sukilimo lietuviškas raštas buvo uždraustas, tačiau atsirado drąsių žmonių, kurie kovojo už lietuvišką žodį. Jie kovojo ne ginklu, bet spausdintu lietuvišku žodžiu. Knygnešiai už nelegalų knygų gabenimą buvo baudžiami tremtimi į Sibirą, kalėjimu arba sušaudomi vietoje, bet tai jų nesustabdė. Nepaisant didelių sunkumų ir prievartos, rusų valdžiai nepavyko užgniaužti žmonių noro išsaugoti gimtąjį žodį, lietuviška spauda buvo atgauta 1904 m.
Kovo 16-ąją minima knygnešio diena, kadangi tai yra įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena, iš kurio daugelis garsių knygnešių išmoko knygnešystės meno – kaip nepastebimai pereiti sieną, kaip gabenti ir platinti spaudą.

Kovo 13 d. 15 val. Nalšios muziejuje vyko istorinė popietė, knygnešio dienai paminėti ,,Nešę šviesą žmonėms“ ir Jono Trukano filmo ,,Knygnešys“ peržiūra.  

             „Knygnešyje“ pasakojama istorija vyksta 1869 m. Lietuvoje. Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje. Lietuviškas raštas uždraustas, tačiau represijos susilaukia netikėto atsako – visoje Lietuvoje išplinta slaptos lietuviškos mokyklos, o lyg iš niekur atsiradę knygnešiai pradeda platinti lietuvišką raštą.


 Istorinės popietės metu Nalšios muziejaus istorikė Lijana Minikovič supažindino Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos 1 klasių mokinius ir Knygos bičiulių būrelio narius su knygnešystės veikla Lietuvoje carinės Rusijos okupacijos metais. Taip pat buvo aptartas istorinės popietės metu žiūrėtas Jono Trukano filmas ,,Knygnešys". 

 


Nalšios muziejuje veikia paroda ,,Akimirkos iš LR Prezidento V. Adamkaus viešnagės Švenčionyse 1998 m."