Istorinė popietė Nalšios muziejuje

Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią beveik 40 metų. Po 1863 m. sukilimo lietuviškas raštas buvo uždraustas, tačiau atsirado drąsių žmonių, kurie kovojo už lietuvišką žodį. Jie kovojo ne ginklu, bet spausdintu lietuvišku žodžiu. Knygnešiai už nelegalų knygų gabenimą buvo baudžiami tremtimi į Sibirą, kalėjimu arba sušaudomi vietoje, bet tai jų nesustabdė. Nepaisant didelių sunkumų ir prievartos, rusų valdžiai nepavyko užgniaužti žmonių noro išsaugoti gimtąjį žodį, lietuviška spauda buvo atgauta 1904 m.

Kovo 16-ąją minima knygnešio diena, kadangi tai yra įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena, iš kurio daugelis garsių knygnešių išmoko knygnešystės meno – kaip nepastebimai pereiti sieną, kaip gabenti ir platinti spaudą.

Kovo 13 d. 15 val. Nalšios muziejuje vyko istorinė popietė, knygnešio dienai paminėti ,,Nešę šviesą žmonėms“ ir Jono Trukano filmo ,,Knygnešys“ peržiūra.  

             „Knygnešyje“ pasakojama istorija vyksta 1869 m. Lietuvoje. Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje. Lietuviškas raštas uždraustas, tačiau represijos susilaukia netikėto atsako – visoje Lietuvoje išplinta slaptos lietuviškos mokyklos, o lyg iš niekur atsiradę knygnešiai pradeda platinti lietuvišką raštą.

 Istorinės popietės metu Nalšios muziejaus istorikė Lijana Minikovič supažindino Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos 1 klasių mokinius ir Knygos bičiulių būrelio narius su knygnešystės veikla Lietuvoje carinės Rusijos okupacijos metais. Taip pat buvo aptartas istorinės popietės metu žiūrėtas Jono Trukano filmas ,,Knygnešys".