Kovo 16-oji Lietuvoje minima kaip Knygnešio diena

Šią dieną pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas, kai po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas lietuvių kalba.

Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Stengdamiesi išvengti persekiojimų knygų autoriai pasirašydavo slapyvardžiais, nes jie, kaip ir knygnešiai, caro valdžios buvo baudžiami. Nepaisydama persekiojimų, lietuviška spauda augo. Nuo 1883 iki 1903 metų išspausdintos 1372 knygos.

Švenčionių apylinkėse geriausiai veikė trys knygnešiai: tai Kurpių kaimo valstietis siuvėjas Mykolas Vaiškūnas ir jo brolis Stanislovas, Želabų kaimo gyventojas Adomas Padleckas. Žandarai norėjo surasti kaltinamosios medžiagos ir prieš Švenčionių vikarą Placidą Šarkauską, todėl suimtuosius kankino, šantažavo, sakydami, kad kunigas pats prisipažino, jog platinęs knygas ir dirbęs su knygnešiais. Bet ši klasta nepasisekė. Nei pažadai išleisti iš kalėjimo, nei giminių terorizavimas neišgąsdino tardomųjų. Knygnešiai ir giminės nepatvirtino, kad Placidas Šarkauskas organizavo draudžiamos lietuviškos literatūros platinimą.

Minėdami knygnešio dieną, kiekvienais metais, kovo 16 – tą dieną primename sau ir kitiems apie sunkų mūsų valstybingumo kelią, apie meilę kalbai bei Tėvynei.

Carizmo politika uždrausti lietuvišką žodį pralaimėjo. 1904 metų gegužės 7 dieną draudimas panaikintas. Švenčionių kraštas dar ilgai kovojo už lietuviško žodžio ir rašto legalizavimą. Todėl negalime pamiršti skaudžių pamokų ir tautiečių išgyvenimų. Jų kilnūs tikslai ir žygdarbiai neturi nueiti užmarštin.

Knygnešiai Lietuvos istorijoje atliko ypatingą vaidmenį, o kovo 16-oji - įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena – skirta jiems visiems prisiminti ir pagerbti.

Nadežda Spiridonovienė
Nalšios muziejaus muziejininkė