Balandžio mėnesio renginiai Nalšios muziejuje

1.Algio Jakšto ir Vaido Garlos fotografijos darbų paroda ,,Vandens ir žalvario kalbėjimas’’. Nuo 2017 04 03 - 2017 04 30d. Kaltanėnų seniūnija. Iš Nalšios muziejaus fondų.

2.,,Margučių paroda’’- ,,Rankdarbiai ir mezginiai’’ iš Nalšios muziejaus fondų. Nuo 2017 04 11 - 2017 04 24 d.

3.Paroda iš Lietuvos Dailės muziejaus,,Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai’’. Nuo 2017 04 10 - 2017 04 30 d.

4.Paroda ,,Rid rid margi margučiai’’ iš Pabradės lopšelio - darželio,,Varpelis’’. Nuo 2017 04 24 - 2017 04 30 d.

Aktyvus laikas Nalšios muziejuje ;)

Kauno šokio teatras ,,Aura’’vykdo projetą, kuris vadinasi ,,Šiuolaikinio šokio sklaida Lietuvos regionuose’’. Šio projekto metu keliaujama po Lietuvos miestus ir miestelius. Gastrolių metu pristatoma publikai profesionalus šokio spektaklis iš turimo savo repertuaro. Šiuo metu intensyviai gastroliuojama su šokio spektakliu ,, Sekretas’’ (choreografija Birutės Letukaitės). Gastrolių metu prieš pasirodymus (ar net savaitę prieš) ,, Auros’’ šokėjai veda pamokas jaunimui. Viskas vyksta supažindinimo principu, išbandant įvairius judesius ir technikas. Nalšios muziejuje vyko mokytojo Juan Madero aktyvi šokių pamoka.

Kovotojai už lietuvišką žodį - knygnešiai Lietuvai ir lietuvių tautai istorinis kelias buvo akmenuotas ir negailestingas. 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto lietuvių pilietinė savimonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis. Pralaimėjus sukilimams buvo uždrausta lietuviška spauda, knygos ir lietuviškas žodis. Švenčionių apylinkėje atsirado nemažai drąsuolių, kurie pasiryžo atgabenti savo kraštiečiams lietuviškų knygų kurias spausdino užsienyje ir slapta gabeno į Lietuvą. Prasidėjo knygnešių epocha – unikalus reiškinys to meto Europoje. Į Rytprūsius keliavo Adutiškio valsčiuje, Jakelių kaime gyvenę drąsūs knygnešiai Jonas ir Motiejus Rakauskai. Švenčionių apylinkėse geriausiai veikė trys knygnešiai: tai Kurpių kaimo valstietis siuvėjas Mykolas Vaiškūnas ir jo brolis Stanislovas, Želabų kaimo gyventojas Adomas Padleckas. Jas atneštas platino Švenčionių mieste, parapijos name, buvusioje parduotuvėlėje, savininkė Šakalienė. Apie 1894 metus Švenčionyse vikaru dirbo Placidas Šarkauskas – didis knygnešių organizatorius. Nepaisydama persekiojimų, lietuviška spauda augo. Nuo 1883 iki 1903 metų išspausdintos 1372 knygos. Carizmo politika uždrausti lietuvišką žodį pralaimėjo. 1904 metų gegužės 7 dieną draudimas panaikintas. Švenčionių kraštas dar ilgai kovojo už lietuviško žodžio ir rašto legalizavimą. Todėl negalime pamiršti skaudžių pamokų ir tautiečių išgyvenimų. Jų kilnūs tikslai ir žygdarbiai neturi nueiti užmarštin. Manyčiau, kad vertėtų bent savo krašto istoriją nagrinėti ne vien per pamokas, bet ir keliaujant po rajono apylinkes. Nalšios muziejus minėdamas knygnešio dieną kovo 16 pakvietė Švenčionių krašto bendruomenę į renginį . Buvo pristatyta senų knygų paroda iš muziejaus fondų ir vyko filmo „Knygnešys“ peržiūra. Dėkoju Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos ir Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos vadovams už bendradarbiavimą pilietiškai auklėjant jaunąją kartą. Tik bendrų bendruomenės pastangų dėka muziejus ir gimnazija gimnazistams gebės visapusiškai atskleisti Švenčionių krašto istoriją.

Kovotojai už lietuvišką žodį - knygnešiai

Lietuvai ir lietuvių tautai istorinis kelias buvo akmenuotas ir negailestingas. 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto lietuvių pilietinė savimonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis. Pralaimėjus sukilimams buvo uždrausta lietuviška spauda, knygos ir lietuviškas žodis. Švenčionių apylinkėje atsirado nemažai drąsuolių, kurie pasiryžo atgabenti savo kraštiečiams lietuviškų knygų kurias spausdino užsienyje ir slapta gabeno į Lietuvą. Prasidėjo knygnešių epocha – unikalus reiškinys to meto Europoje.

Į Rytprūsius keliavo  Adutiškio valsčiuje, Jakelių kaime gyvenę drąsūs knygnešiai Jonas ir Motiejus Rakauskai. Švenčionių apylinkėse geriausiai veikė trys knygnešiai: tai Kurpių kaimo valstietis siuvėjas Mykolas Vaiškūnas ir jo brolis Stanislovas, Želabų kaimo gyventojas Adomas Padleckas. Jas atneštas platino Švenčionių mieste, parapijos name, buvusioje  parduotuvėlėje,  savininkė Šakalienė. Apie 1894 metus Švenčionyse vikaru dirbo Placidas Šarkauskas – didis knygnešių organizatorius. Nepaisydama persekiojimų, lietuviška spauda augo. Nuo 1883 iki 1903 metų išspausdintos 1372 knygos.

Carizmo politika uždrausti lietuvišką žodį pralaimėjo. 1904 metų gegužės 7 dieną draudimas panaikintas. Švenčionių kraštas dar ilgai kovojo už lietuviško žodžio ir rašto legalizavimą. Todėl negalime pamiršti skaudžių pamokų ir tautiečių išgyvenimų. Jų kilnūs tikslai ir žygdarbiai neturi nueiti užmarštin. Manyčiau, kad vertėtų bent savo krašto istoriją nagrinėti ne vien per pamokas, bet ir keliaujant po rajono apylinkes.

Nalšios muziejus minėdamas knygnešio dieną kovo 16 pakvietė Švenčionių krašto bendruomenę į renginį . Buvo pristatyta senų knygų paroda iš muziejaus fondų ir vyko filmo „Knygnešys“ peržiūra. Dėkoju Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos ir Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos vadovams už bendradarbiavimą pilietiškai auklėjant jaunąją kartą. Tik bendrų bendruomenės pastangų dėka muziejus ir gimnazija gimnazistams gebės visapusiškai atskleisti Švenčionių krašto istoriją.

Knygnešio diena kovo 16 d.

Knygnešio dieną mename žymaus kraštotyrininko S. Kadzevičiaus žodžius: „Lietuviškas žodis ėjo erškėčiuotais keliais. Bet nugalėjęs kliūtis, guitas, draustas, persekiotas atėjo iki mūsų dienų. Skamba jis mūsų lūpose, gyvena širdyse. Mes išlikome tauta, nes gyvenome savo lietuviška dvasia. Jei norim toliau gyventi turim prisiminti visus, kurie išsaugojo ir atnešė mums lietuvišką žodį. Mums jis turi būti šventas. Tokį mes jį turim perduoti toliau“

Dainavos apygardos Genio grupės partizanų žūtis. 1952 m. gegužė

Remiantis istorine, archeologine ir antropologine medžiaga parengta kilnojamoji paroda ,,Dainavos apygardos Genio grupės partizanų žūtis. 1952 m. gegužė’’. Aštuoniuose parodos stenduose pristatoma Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės DLK Vytauto tėvūnijos Genio grupės partizanų istorija, partizanų bunkerio, įkurto Zervynų - Palkabalio miške, šturmo operacija ir partizanų žūties aplinkybės, vykdytų archeologinių tyrimų rezultatai, žuvusiųjų palaikų identifikavimo eiga ir atminimo įamžinimo akimirkos. Informacinę medžiagą papildo autentiški archeologinių tyrimų radiniai. Šios parodos lankytojai galėjo pagilinti turimas žinias.

LIUDYTI TAUTAI IR ISTORIJAI

Veikianti kilnojamoji paroda iš Genocido aukų muziejaus ,,Liudyti tautai ir istorijai''. Parodą aplankė Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos moksleiviai. Ši paroda aktuali moksleiviams. Stenduose atsispindi pasiaukojimas ir ištvermė ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.

Maloniai kviečiame

Ar kas uždegs vaškinę žvakę,

Kai smėlio kauburį supils?

Už sunkų kelią, baugią naktį

Ar kas mus, knygnešius, atmins?...

2017 M. KOVO 14 D. 13VAL.

NALŠIOS MUZIEJUJE

VYKS

XIX-XX a.pr. KNYGŲ IŠ NALŠIOS MUZIEJAUS FONDŲ

PRISTATYMAS

SKIRTAS

KNYGNEŠIO DIENAI

Kviečiame apsilankyti !

Vaikų ir moksleivių - lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų - konkurso ,,Tramtatulis’’ rajoninis turas Nalšios muziejuje

,,Tramtatulis - tai pavienių atlikėjų ir atlikėjų grupių konkursas, kurio tikslas - skatinti jaunąją kartą domėtis savojo krašto tradicine kultūra, skleisti liaudies kūryba, ugdyti jaunuosius atlikėjus - dainininkus, muzikantus, pasakotojus. Į respublikinį konkursą atrenkami jaunieji folkloro atlikėjai, praėję rajoninį ir regioninį turus.

Jau tampa graži tradicija Nalšios muziejuje sukviesti jaunuosius folkloro atlikėjus į rajoninį ,,Tramtatulio’’ konkursą.

Šių metų ,,Tramtatulio’’ konkursas skiriamas Piliakalnkių ir Tautinio kostiumo metams paminėti. Konkurse varžėsi 23 atlikėjai nuo 6 iki 18 metų. Tai pasakotojai, solistai, duetas, sutartinių giedotojų grupės - viso 18 pasirodymų.

Šiemet nustebino atlikėjų gausa ir puikus pasiruošimas. Tai liudija, kad mūsų rajone auga jaunosios folkloro kartos. Labai smagu, kad mokytojai, folkloro ansamblių vadovai, rengę jaunuosius atlikėjus, parenka tinkamą ir įvairų savo krašto folklorinį repertuarą. Pristatyti ir pasakoti ar dainuoti būtina tarmiškai. Tačiau su šia užduotimi buvo puikiai susidorota.

Jauniausi konkurso dalyviai - šešiametė solistė Amelija Maldžiūtė iš Švenčionėlių vaikų lopšelio – darželio „Vyturėlis”, jos vadovė Tatjana Šapokienė. Smagius ir įdomius pasakojimus, pasakas, sakmes pasakojo Viltė Lazukinaitė(vad. Halina Pauliukėnienė), Augustė Rutkovskytė (vad.Halina Pauliukėnienė), Austėja Rutkovskaitė (vad.Halina Pauliukėnienė), Ugnė Maslianikaitė (vad. Virgilija Duksienė), Austėja Varnelo (vad. Danguolė Vaškinėlienė), Eimantas Stuglys (vad.Danguolė Vaškinėlienė), Renata Sliesoraitytė (vad.Rimantas Ankėnas). Dainuojamoji tautosaka, Radminas Leleiva (vad. Tatjana Šapokienė), Dželinga Vilkoitytė (vad. Tatjana Šapokienė), Augustė Gudėnaitė ir Urtė Kujalytė (vad. Jūratė Vitkauskienė), Gabija Vitkauskaitė, Gabija Sosnauskaitė , Živilė Čiučiurkaitė, Gabrielė Krinickytė (vad. Jūratė Vitkauskienė), Gabriela Ratabylska, Rūtenis Jakučiūnas, Gabija Gudelivičiūtė, Dovilė Menčinskaitė, Erika Ragauskaitė, Miglė Šešplaukytė, Rūta Vilkoicaitė (vad. K. Pranskus).

Smagu, kad jau ne pirmą kartą pas mus „Tramtatulio” konkurse skamba analogų visame pasaulyje neturintys lietuviškos liaudies polifonijos perliukai - sutartinės, ir Švenčionių krašto sutartinių atlikėjų grupių jaunimo tarpe daugėja. Tai mokytojų Jūratės Vitkauskienės ir Kazimiero Pranskaus nuopelnas.