Kovotojai už lietuvišką žodį - knygnešiai Lietuvai ir lietuvių tautai istorinis kelias buvo akmenuotas ir negailestingas. 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto lietuvių pilietinė savimonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis. Pralaimėjus sukilimams buvo uždrausta lietuviška spauda, knygos ir lietuviškas žodis. Švenčionių apylinkėje atsirado nemažai drąsuolių, kurie pasiryžo atgabenti savo kraštiečiams lietuviškų knygų kurias spausdino užsienyje ir slapta gabeno į Lietuvą. Prasidėjo knygnešių epocha – unikalus reiškinys to meto Europoje. Į Rytprūsius keliavo Adutiškio valsčiuje, Jakelių kaime gyvenę drąsūs knygnešiai Jonas ir Motiejus Rakauskai. Švenčionių apylinkėse geriausiai veikė trys knygnešiai: tai Kurpių kaimo valstietis siuvėjas Mykolas Vaiškūnas ir jo brolis Stanislovas, Želabų kaimo gyventojas Adomas Padleckas. Jas atneštas platino Švenčionių mieste, parapijos name, buvusioje parduotuvėlėje, savininkė Šakalienė. Apie 1894 metus Švenčionyse vikaru dirbo Placidas Šarkauskas – didis knygnešių organizatorius. Nepaisydama persekiojimų, lietuviška spauda augo. Nuo 1883 iki 1903 metų išspausdintos 1372 knygos. Carizmo politika uždrausti lietuvišką žodį pralaimėjo. 1904 metų gegužės 7 dieną draudimas panaikintas. Švenčionių kraštas dar ilgai kovojo už lietuviško žodžio ir rašto legalizavimą. Todėl negalime pamiršti skaudžių pamokų ir tautiečių išgyvenimų. Jų kilnūs tikslai ir žygdarbiai neturi nueiti užmarštin. Manyčiau, kad vertėtų bent savo krašto istoriją nagrinėti ne vien per pamokas, bet ir keliaujant po rajono apylinkes. Nalšios muziejus minėdamas knygnešio dieną kovo 16 pakvietė Švenčionių krašto bendruomenę į renginį . Buvo pristatyta senų knygų paroda iš muziejaus fondų ir vyko filmo „Knygnešys“ peržiūra. Dėkoju Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos ir Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos vadovams už bendradarbiavimą pilietiškai auklėjant jaunąją kartą. Tik bendrų bendruomenės pastangų dėka muziejus ir gimnazija gimnazistams gebės visapusiškai atskleisti Švenčionių krašto istoriją.

Kovotojai už lietuvišką žodį - knygnešiai

Lietuvai ir lietuvių tautai istorinis kelias buvo akmenuotas ir negailestingas. 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto lietuvių pilietinė savimonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis. Pralaimėjus sukilimams buvo uždrausta lietuviška spauda, knygos ir lietuviškas žodis. Švenčionių apylinkėje atsirado nemažai drąsuolių, kurie pasiryžo atgabenti savo kraštiečiams lietuviškų knygų kurias spausdino užsienyje ir slapta gabeno į Lietuvą. Prasidėjo knygnešių epocha – unikalus reiškinys to meto Europoje.

Į Rytprūsius keliavo  Adutiškio valsčiuje, Jakelių kaime gyvenę drąsūs knygnešiai Jonas ir Motiejus Rakauskai. Švenčionių apylinkėse geriausiai veikė trys knygnešiai: tai Kurpių kaimo valstietis siuvėjas Mykolas Vaiškūnas ir jo brolis Stanislovas, Želabų kaimo gyventojas Adomas Padleckas. Jas atneštas platino Švenčionių mieste, parapijos name, buvusioje  parduotuvėlėje,  savininkė Šakalienė. Apie 1894 metus Švenčionyse vikaru dirbo Placidas Šarkauskas – didis knygnešių organizatorius. Nepaisydama persekiojimų, lietuviška spauda augo. Nuo 1883 iki 1903 metų išspausdintos 1372 knygos.

Carizmo politika uždrausti lietuvišką žodį pralaimėjo. 1904 metų gegužės 7 dieną draudimas panaikintas. Švenčionių kraštas dar ilgai kovojo už lietuviško žodžio ir rašto legalizavimą. Todėl negalime pamiršti skaudžių pamokų ir tautiečių išgyvenimų. Jų kilnūs tikslai ir žygdarbiai neturi nueiti užmarštin. Manyčiau, kad vertėtų bent savo krašto istoriją nagrinėti ne vien per pamokas, bet ir keliaujant po rajono apylinkes.

Nalšios muziejus minėdamas knygnešio dieną kovo 16 pakvietė Švenčionių krašto bendruomenę į renginį . Buvo pristatyta senų knygų paroda iš muziejaus fondų ir vyko filmo „Knygnešys“ peržiūra. Dėkoju Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos ir Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos vadovams už bendradarbiavimą pilietiškai auklėjant jaunąją kartą. Tik bendrų bendruomenės pastangų dėka muziejus ir gimnazija gimnazistams gebės visapusiškai atskleisti Švenčionių krašto istoriją.