Virtuali nertų žaislų paroda„Nerta pasaka“
Dr.
Regina Mikštaitė-Čičiurkienė, Nalšios muziejus
Alina
Ivanovienė virtualią nertų žaislų parodą „Nerta pasaka“ skiria Tarptautinei
vaikų gynimo dienai.
Alina
Ivanovienė gimė Švenčionėliuose 1979 metais pačiu sodų žydėjimo laiku – gegužės
29 dieną. Iki šiol ji gyvena gimtajame mieste. Baigusi mokyklą studijavo
tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete ir įgijo technologijos ir
dailės mokytojos specialybę. Augina tris atžalas. Šiuo metu visą laiką skiria
šeimai, o laisvalaikį – pomėgiams, mezgimui ir nėrimui. Kaip sako pati
amatininkė, „nuo ankstyvos vaikystės puoselėju savo hobį – nerti ir megzti“.
Dar
vaikystėje nuostabus pavyzdys ir įkvėpimo šaltinis jai buvo abi jos močiutės,
kurios mezgė, nėrė, siuvinėjo, verpė ir audė. Alina juokauja, jog „smalsumo
vedama, tuo labai domėjausi ir net pati nepajutau, kaip pradėjau megzti
drabužius sau ir draugėms bei nerti servetėles, staltieses. Norėjau netik
originaliai puoštis, bettraukdavo ir pats meno procesas. Jokių mezgimo schemų
man nereikėjo – pamatau patinkančio
daikto ar drabužio nuotrauką ir galiu tuoj pat numegzti.Esu numezgusi ilgą,
šviesų, vilnonį paltą, kuris buvo ne tik šiltas bei elegantiškas, bet buvoir nepaprasta jo istorija. Bene prieš du dešimtmečius
nupirkau 3 kilogramus naminių avių vilnos, atidaviau sukaršti, paskui močiutė suverpė
siūlus, ir aš numezgiau paltą, kurį vilkint nešalta būdavo spaudžiant net -30
laipsnių speigui, nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo plonas, lengvas ir labiau
primena ilgą megztinį. Gal čia šildo ne tik vilna, bet ir sudėta mūsų su močiute
meilė bei rankų šiluma.Tai tarsi šeimos relikvija, kurią saugau“.
Alina
pajuokauja, kad „vienu metu megzti vieną daiktą ne pagal mane, juolab, kad ir
rankos mažiau vargsta, kai pakaitalioju virbalus su vąšeliu.Atsibosta virbalai,
imu vąšelį, pabosta drabužius megzti, imuosi rankinių ar lempos gaubtų“.
Tačiau, anot amatininkės, „pastaruoju metu vis daugiau laiko ir kūrybinių
ieškojimų užvaldo nerti žaislai. Tai iš Japonijos kilęs amigurumi menas.
Kai pradėjau nerti žaislus, net nežinojau amigurumi termino – tiesiog kažkur
pamačiau nertus žaislus ir man labai patiko, todėl nusprendžiau pabandyti ir
jau nebegaliu sustoti tai dariusi. Įsigilint į šią techniką paskatino vienas
atvejis, kuomet darželioauklėtoja paprašė nunerti personažus lėlių
spektakliukui. Buvo sumanymas pastatyti spektakliuką pasakai „Vilkas ir septyni
ožiukai“. Ėmiausi iššūkio, kuris puikiai pavyko. Didžiausias pastangų
įvertinimasbuvo tai, kad mano tie nertinukai labai patiko darželio vaikams.
Pradėjus nerti žaislus, ėmiau plačiau domėtis amigurumi menu, ieškoti
daugiau informacijos internete, susirašinėti su moterimis. Vis daugiau ir
daugiau mačiau laimingų vaikų, kurie švelniai ėmė mano kurtus žaislus. Netrukus žaislų nėrimas
visiškai užvaldė mane. Tad pradėjau kurti vis jų daugiau ir daugiau. Kartu su
Švenčionių rajono amatininkais pradėjau dalyvauti mugėse. Turėjau didžiulę
svajonędalyvauti Vilniuje vykstančioje „Kaziuko mugėje“. Ir šiemet man pavykoįgyvendinti
savo svajonę.“
Alinos
nertų žaislų galima įsigyti rajono parduotuvėse, Švenčionių verslo ir turizmo
informacijos centre. Daug jų iškeliauja į užsienį.Šie mieli žaisliukai yra puiki
dovana vaikų gimtadieniui, krikštynoms ir kt.“
Nuo
birželio 1 dienos virtualią Alinos Ivanovienės nertų žaislų parodą „Nerta
pasaka“ galėsite apžiūrėti Nalšios muziejaus tinklaraštyje bei Facebook
paskyroje.
Nuotraukos
Alinos Ivanovienės