Virtuali nertų žaislų paroda„Nerta pasaka“

Dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė, Nalšios muziejus

Alina Ivanovienė virtualią nertų žaislų parodą „Nerta pasaka“ skiria Tarptautinei vaikų gynimo dienai.

Alina Ivanovienė gimė Švenčionėliuose 1979 metais pačiu sodų žydėjimo laiku – gegužės 29 dieną. Iki šiol ji gyvena gimtajame mieste. Baigusi mokyklą studijavo tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete ir įgijo technologijos ir dailės mokytojos specialybę. Augina tris atžalas. Šiuo metu visą laiką skiria šeimai, o laisvalaikį – pomėgiams, mezgimui ir nėrimui. Kaip sako pati amatininkė, „nuo ankstyvos vaikystės puoselėju savo hobį – nerti ir megzti“.

Dar vaikystėje nuostabus pavyzdys ir įkvėpimo šaltinis jai buvo abi jos močiutės, kurios mezgė, nėrė, siuvinėjo, verpė ir audė. Alina juokauja, jog „smalsumo vedama, tuo labai domėjausi ir net pati nepajutau, kaip pradėjau megzti drabužius sau ir draugėms bei nerti servetėles, staltieses. Norėjau netik originaliai puoštis, bettraukdavo ir pats meno procesas. Jokių mezgimo schemų man nereikėjo  – pamatau patinkančio daikto ar drabužio nuotrauką ir galiu tuoj pat numegzti.Esu numezgusi ilgą, šviesų, vilnonį paltą, kuris buvo ne tik šiltas bei elegantiškas, bet buvoir  nepaprasta jo istorija. Bene prieš du dešimtmečius nupirkau 3 kilogramus naminių avių vilnos, atidaviau sukaršti, paskui močiutė suverpė siūlus, ir aš numezgiau paltą, kurį vilkint nešalta būdavo spaudžiant net -30 laipsnių speigui, nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo plonas, lengvas ir labiau primena ilgą megztinį. Gal čia šildo ne tik vilna, bet ir sudėta mūsų su močiute meilė bei rankų šiluma.Tai tarsi šeimos relikvija, kurią saugau“.

Alina pajuokauja, kad „vienu metu megzti vieną daiktą ne pagal mane, juolab, kad ir rankos mažiau vargsta, kai pakaitalioju virbalus su vąšeliu.Atsibosta virbalai, imu vąšelį, pabosta drabužius megzti, imuosi rankinių ar lempos gaubtų“. Tačiau, anot amatininkės, „pastaruoju metu vis daugiau laiko ir kūrybinių ieškojimų užvaldo nerti žaislai. Tai iš Japonijos kilęs amigurumi menas. Kai pradėjau nerti žaislus, net nežinojau amigurumi termino – tiesiog kažkur pamačiau nertus žaislus ir man labai patiko, todėl nusprendžiau pabandyti ir jau nebegaliu sustoti tai dariusi. Įsigilint į šią techniką paskatino vienas atvejis, kuomet darželioauklėtoja paprašė nunerti personažus lėlių spektakliukui. Buvo sumanymas pastatyti spektakliuką pasakai „Vilkas ir septyni ožiukai“. Ėmiausi iššūkio, kuris puikiai pavyko. Didžiausias pastangų įvertinimasbuvo tai, kad mano tie nertinukai labai patiko darželio vaikams. Pradėjus nerti žaislus, ėmiau plačiau domėtis amigurumi menu, ieškoti daugiau informacijos internete, susirašinėti su moterimis. Vis daugiau ir daugiau mačiau laimingų vaikų, kurie švelniai ėmė  mano kurtus žaislus. Netrukus žaislų nėrimas visiškai užvaldė mane. Tad pradėjau kurti vis jų daugiau ir daugiau. Kartu su Švenčionių rajono amatininkais pradėjau dalyvauti mugėse. Turėjau didžiulę svajonędalyvauti Vilniuje vykstančioje „Kaziuko mugėje“. Ir šiemet man pavykoįgyvendinti savo svajonę.“

Alinos nertų žaislų galima įsigyti rajono parduotuvėse, Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centre. Daug jų iškeliauja į užsienį.Šie mieli žaisliukai yra puiki dovana vaikų gimtadieniui, krikštynoms ir kt.“

Nuo birželio 1 dienos virtualią Alinos Ivanovienės nertų žaislų parodą „Nerta pasaka“ galėsite apžiūrėti Nalšios muziejaus tinklaraštyje bei Facebook paskyroje.

Nuotraukos Alinos Ivanovienės