Balandžio 20 dienos popietę Reškutėnų Tradicinių amatų centro kieman sugužėjo svečių svetelių iš visų Lietuvos kampelių, mat čia susitiko visi paminėti 120 metų jubiliejaus. 50 metų atriekė Aukštaitijos nacionalinis parkas, 50 – Reškutėnų muziejus, o 20 metų sukako Reškutėnų bendruomenei. Renginys prasidėjo nuo muziejaus pastatų lankymo. Nuo pačio seniausiojo „Ryto“ draugijos pastato, kuriame ilgą laiką veikė mokykla, o vėliau 1974 m.
įkurtas muziejus Izidoriaus Kazakevičiaus dėka. Reškutėnų bendruomenės pirmininkė ir amatų centro darbuotoja Janė Petkūnienė papasakojo įdomių faktų iš Reškutėnų istorijos. Apžiūrėję muziejų svečiai nukulniavo į amatų centrą prie šiltos arbatos puodelio ir gausiai paruošto bendruomenės stalo pasidalinti džiaugsmais ir vargais, pasikalbėti su iš Klaipėdos krašto atvykusiais svečiais.
Kai jėgas atgavo visi vos tilpo amatų centro salėn, kur jubiliejinį renginį gražiais žodžiais pradėjo
Sigutė Mudinienė. Apie tai koks gražus mūsų kraštas, kokia ypatinga ir įvairi šio krašto tarmė ir koks svarbus yra kiekvienas žmogus kuris visa tai saugo ir apie vertę primena dar ir kitiems – apie tai šiltais žodžiais kalbėjo Sigutė, kuri yra ne tik ANP vyriausioji specialistė, bet ir nepaprastai šiltos dūšios žmogus, o taipogi ir Ignalinos krašto folkloro kolektyvo „Čiulbutė“ vadovė. Paskui visus metus suskaičiavo Švenčionių rajono savivaldybės vicemerė
Violeta Čepukova, pasidžiaugė, kad turime aktyvią bendruomenę, kad Reškutėnai lietuviškas ir aktyvus kraštas buvo ir vis dar tebėra. Pasveikino Reškutėnų bendruomenę, o jos pirmininkė
Jane Petkuniene, prisiminimais nuklydo į bendruomenės įkūrimo laikus, pirmuosius vykdytus projektus ir partnerius iš Vokietijos, su kuriais dar ir dabar palaiko ryšį. Tuomet suskambo Reškutėnų ansamblio daina – nuoširdi, paprasta ir tuo pačiu tokia atvira ir šilta, pritariant Valdemaro Prunskaus armonikai visa salė dainavo drauge. Po tokio nuoširdaus padainavimo žodį tarė Švenčionių krašto kultūros žiburio nešėjas – Juozapas Jakštas. Kas yra kultūra, kokia jos svarba ir kaip svarbu ją saugoti – visa tai nuskambėjo iš jo lūpų, buvo nepamirštas nė vienas šio krašto šviesuolis ir daug istorijų apie šio krašto žmones ir jų nuveiktus galingus darbus išgirdo atvykę svečiai. Nepamirštas buvo ir muziejaus įkūrėjas Izidorius Kazakevičius, o muziejaus istoriją tęsia visai naujai atėjusi dirbti Nalšios muziejaus direktorė Milda Petkevičienė-Dečkuvienė, kuri taip pat supranta Reškutėnų muziejaus svarbą ir palaiko žmones suprantančius istorijos vertę bei puoselėjančius krašto kultūrą. Papasakojusi apie planuojamus pastatų sutvarkymo darbus ir pasidžiaugusi atvykusi svečiais sceną užleido Ignalinos krašto folkloro kolektyvui „Čiulbutė“. Nuskambėjo ne tik daina ir šokis, bet ir senesnis nematerialus paveldas – senosios šio krašto sutartinės. O po jų scenon sugūžėjo ilgą kelią iš Klaipėdos krašto atkeliavę svečiai – Priekulės kultūros centro folkloro ansamblis „Vėlingis“. Ir pabiro visos pamario krašto dovanos – girdėjom ir tradicines vienbalses Mažosios Lietuvos dainas, ir žemaičių dvibalses, ir tokią gražią šišoniškių tarmę, kurią mūsų krašto žmogui net sunku suprasti, nors visi tą pačią Lietuvos žemelę mindom, bet kokie mes turtingi savo skirtingumu!
Pasidainavę ir pasišokę ir dar visi kurie norėjo sveikinti pasveikinę, jau kaip ir norėjo skirstytis, kai Tradicinių amatų centro šeimininkės Janė Petkūnienė ir Daiva Kajėnienė nukėlė nuo pečiaus dangtį ir visų nuostabai ištraukė didžiausią katilą tradicinio šio krašto šiupinio! Prisivaišinę ir dar apsikeitę vienu kitu žodžiu, viena kita daina sotūs ir laimingi išsiskirstė degti šviesos kultūros žiburiais kiekvienas savo kaimo, savo miestelio pirkioje. Dėkojame visiems prisidėjusiems ir dalyvavusiems!
.jpg)
