Holokausto aukų paminėjimas Švenčionių krašte
Guli žuvęs
draugas
Geto patvorėj,
Prie širdies prispausta
Duonos žiauberė.
Dovanok už drąsą –
Šitoks alkis juk –
Kandau duoną tavo,
Duoną su krauju.
O bevardi drauge,
Štai kuo tu vardu,
Duona tau paguoda
Tebūnie kartu.
Kaip tauta maitinas
Gydančia šviesa,
Pas mane su duona
Eikš tu su visam.
O bebalsi drauge,
Syvais gyvas aš.
Manimi padengsi
Sąskaitas visas.
Jei ir aš parkrisčiau
Geto patvorėj,
Tebus mano žodis
Kito žiauberė.
Kas apsprendžia vienos ar kitos tautos atsparumą laiko
invazijai, padeda išlikti? Ko gero inteligentija ir įžymūs žmonės, savo veikla
populiarinę gimtąją žemę, žemę, kur augo, gyveno. Švenčionyse gimė, augo ar gyveno
nemažai žinomų žydų tautybės žmonių, palikusių ryškų pėdsaką ne tik šio krašto
istorijoje. Tai rabinas Rainis, savo
pažangia mąstysena pralenkęs laiką. Chirurgas, mokslų daktaras Jakobsonas,
dirbęs Maskvos universitete, gydytojas Benjaminas Kovarskis, visą gyvenimą
praleidęs Švenčionyse.
Poetai Mikolka
Šutanas- Natišas, Germanskis, Mejinke Kacas ir rašytojas Kaganas. Inžinierius
Juljanas Bakas. Jo pastatyti tiltai dar ir dabar puošia Sankt Peterburgą.
Fizikas Levas Kovarskis dirbo su Kiuri. Mokytoja Dora Fišer, skulptorė Sara
Goršein ir daugelis kitų.
1939 metais prasidėjus antrajam Pasaliniam karui
Europoje jau buvo kuriamos koncentracijos stovyklos, o čia Švenčionyse buvo dar
ramu. Vokiečiams 1941m. birželio 29 dieną užėmus Švenčionis prasidėjo pirmosios
represijos, buvo išgrobstytos parduotuvės. Žydams uždrausta vaikščioti
šaligatviais, reikėjo nešioti šešiakampes žvaigždes. Tu pačių metų rugpjūčio
mėnesį miesto ir aplinkinių miestelių
žydų tautybės žmonės buvo suvaryti į įsteigtą Švenčionių getą, o gruodžio
mėnesį Švenčionių apskrities viršininkas Vilniaus apygardos komisarą H. Wulffą
informavo, kad Švenčionių getas aptvertas aukšta spygliuota tvora ir saugomas
ginkluotos sargybos. Getas buvo suskirstytas į 4 kvartalus, paskirti jų vedėjai
žydai. Jame sudaryta 5 asmenų Žydų taryba (Judenratas), jai pavesta rūpintis
geto reikalais.
Getas veikė
netrumpai, nes jame buvo sutelkti darbingo amžiaus žydai, naudingi naciams kaip
pigi darbo jėga. Įrengti dveji geto vartai: pagrindiniai -šalia Švenčionėlių
gatvės ir kiti pro kuriuos vesdavo į
darbus.
Kaliniai dažnai
dirbdavo Cirkliškio daržuose, vietiniai gyventojai duodavo žydams maisto, už
tai prižiūrėtojai juos mušdavo, be to, įkalintieji kentė badą, šaltį, jie
keisdavo drabužius į maisto produktus
Kai kuriems Švenčionių geto kaliniams dažniausiai
tiems, kurie dirbo Šventos, Stanislavavo dvaruose, pavykdavo pabėgti. Viena
dalis jų slėpėsi pas patikimus asmenis Švenčionyse. Už žydų slėpimą grėsė
sušaudymas.
Pagal 1942 metų rugpjūčio mėnesio Švenčionių gyventojų
surašymą Švenčionių gete buvo 566 žydai (iš jų 353 – darbingi vyrai ir
moterys), iš viso 1942 metais gete kalėjo iki 1500 žmonių.
1943 metų kovo mėnesį likviduoti Švenčionių,
Mikailiškių, Ašmenos ir Salų getai; apie 3 tūkstančius šių getų kalinių
perkelti į Vilniaus getą, o kitiems pasakyta, kad bus vežami į Kauno getą. Iš
tikrųjų buvusių getų žydai traukiniu
nugabenti į Panerius, kur buvo nužudyti
Sunku kalbėti ir dar sunkiau suprasti, kaip Holokausto
tragedija tapo įmanoma. Nesuvokiamas žmogiškumą praradusių budelių troškimas
sunaikinti žmones vien todėl, kad jie saugojo savo tautinį orumą, tautinę
tapatybę, gerbė savo papročius ir juos puoselėjo prasmingai sugyvendami su
kitais.
Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisėj Šapiro
priminė susirinkusiems, kad praėjus 80 metų nuo Getų Lietuvoje kūrimo. Negalime
pamiršti tų žiaurumų, kuriuos patyrė žydų tauta ir pakvietė uždegti žvakutes,
padėti akmenukus prie Menoros.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos
Seimo narys
Emanuelis ZINGERIS dalyvavęs minėjime kalbėjo apie
istorinę atmintį ir jos išsaugojimą. Renginio dalyviai buvo pakviesti į Nalšios
muziejų susipažinti su paroda „Žydų tauta- Švenčionių krašto istorijos dalis“.
Po apsilankymo Nalšios muziejuje, Kultūros centre buvo rodoma filmo „Žydų tauta-Švenčionių krašto istorijos dalis“ premjera.
Filme pateikti liudininkų interviu, tautų bendradarbiavimas. Švenčionių
kultūros centro darbuotojo Ramūno Maminsko nufilmuoti archyviniai kadrai, Nalšios
muziejaus muziejininkės istorikės
Nadeždos Spiridonovienės pasakojimai ir kalbinti atvykę iš Izraelio
čiabuvių palikuonys, moksleivijos ir
mokytojos Dianos Galatiltienės iš Izraelio parsivežti įspūdžiai, Švenčionių žydų bendruomenės pirmininko
Mojsėj Šapiro pasakojimai apie istorinės atminties vietas sudėti į šio filmo siužetą.
Po filmo peržiūros renginio dalyviai kolona vyko į Švenčionėlius prie Švenčionių apskrities žydų nužudymo
vietos Platumų kaime, Švenčionėlių seniūnijoje.
Prie Švenčionių apskrities žydų nužudymo vietos
Memorialo, tęsiant minėjimą, vedančioji Kristina Sizonova pradėjo Hiršo Glikos eilėmis „ Niekada Nesakyk“, kurios tapo
pasipriešinimo Holokaustui simboliu.
Sunku kalbėti ir dar sunkiau suprasti, kaip Holokausto
tragedija tapo įmanoma. Nesuvokiamas žmogiškumą praradusių budelių troškimas
sunaikinti žmones vien todėl, kad jie saugojo savo tautinį orumą, tautinę
tapatybę, gerbė savo papročius ir juos puoselėjo prasmingai sugyvendami su
kitais.
„Niekados neblėstanti atmintis – tai mūsų
įsipareigojimas žuvusiems ir nukankintiems. Tai mūsų įsipareigojimas, kad
ateityje neiškiltų pavojus žmogiškumui. Šį nusikaltimą žmogiškumui sunku
prisiminti visiems, laikantiems gyvybę aukščiausia vertybe, bet ypač Pasaulio
tautų teisuoliams, kurie rizikavo savo ir savo artimųjų gyvybe. Už žydų
gelbėjimą Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinti daugiau kaip 800 lietuvių
jų tarpe yra ir Švenčionių rajono gyventojai.
Minėjime dalyvavo ir kalbėjo Švenčionių rajono meras
Rimantas Klipčius, Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Uršula Doroševska,
Lietuvos žydų bendruomenės Tarybos narė, nukentėjusių nuo Holokausto asmenų
komisijos pirmininkė Ela Gunina, Pabradės „Ryto“ gimnazijos istorijos mokytoja
Danguolė Grincevičienė.
Pabradės kultūros centro Bronislovo Vilimo pučiamųjų kvintetas "PABBRASS", Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos mokiniai
ir mokytoja Stanislava Černiauskienė muzikiniais akordais ir literatūrinėmis
eilėmis paįvairino minėjimo scenarijų. Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Mojsėj Šapiro pakvietė visus susirinkusius pasimelsti ir tylos minute pagerbti
Holokausto aukas. Prie Memorialinio paminklo buvo padėti vainikai, akmenėliai,
uždegtos žvakutės.
Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Mojsėj
Šapiro padėkojo Švenčionių rajono merui Rimantui Klipčiui, Lenkijos Respublikos
ambasadorei Lietuvoje Uršulai Doroševskai, Lietuvos žydų bendruomenės Tarybos
narei, nukentėjusių nuo Holokausto asmenų komisijos pirmininkei Elai Guninai,
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorei Jovitai Rudėnienei,
Švenčionių rajono Tarybos nariams, Pabradės „Ryto“ gimnazijos istorijos
mokytojai Danguolei Grincevičienei, už
dalyvavimą renginyje, rūpestį ir pagalbą Švenčionių žydų bendruomenei.
Dėkojo Švenčionių
miesto seniūnei Inai Sinienei ir Švenčionėlių seniūnui Albertui Razmiui už
paramą prižiūrint žydų tautos atmintinas vietas ir dalyvaujant renginiuose.
Dėkojo Pabradės kultūros centro pučiamųjų
kvintetui "PABBRASS" ir
vadovui Bronislovui
Vilimui , Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos mokiniams ir mokytojai
Stanislavai Černiauskienei muzikiniais akordais ir literatūrinėmis eilėmis
paįvairinusiems minėjimo scenarijų; Švenčionių kultūros centro direktoriui
Aurimui Baliukoniui, Švenčionėlių kultūros centro direktorei Andželikai
Terleckienei už suteiktą galimybę peržiūrėti filmą ir įgarsinti minėjimą;
Nalšios muziejui už parodą „Žydų
tauta-Švenčionių krašto istorijos dalis“. Žydų bendruomenės pirmininkas M.
Šapiro dėkojo minėjimo vedančiajai Kristinai Sizonovai ir visiems
susirinkusiems pagerbusiems žydų aukų
atminimą.