Nalšios muziejaus tinklaraštis

www.nalsia.lt

2010-02-26

SEMINARAS FOLKLORO ANSAMBLIŲ IR BŪRELIŲ VADOVAMS

Vasario 25 d. Nalšios muziejuje įvyko Lietuvos liaudies Kultūros centro, Nalšios muziejaus ir Švenčionių Papildomo ugdymo centro surengtas seminaras folkloro ansamblių ir būrelių vadovams.

LLKC Folkloro poskyrio vadovė lektorė Jūratė Šemetaitė perskaitė pranešimą apie vaikų folkloro ansamblio ypatumus:





LLKC Folkloro poskyrio vyriausioji specialistė lektorė Loreta Sungailienė kalbėjo apie Švenčionių krašto dainuojamąją tradiciją bei folklorinį dainavimą:



LLKC Folkloro poskyrio vyriausioji specialistė lektorė Audronė Vakarinienė papasakojo seminaro dalyviams apie tradicinį šokį folkloro ansamblyje:




LLKC Folkloro poskyrio vyriausiasis specialistas lektorius Arūnas Lunys supažindino seminaro dalyvius su Švenčionių krašto instrumentinio folkloro ypatumais:


2010-02-24

FOTOGRAFIJŲ PARODA "INDIJOS PAŽINIMO KELIAS"

Vasario 22 d. - kovo 22 d. Nalšios muziejuje veikia fotografijų paroda "Indijos pažinimo kelias". Maloniai kviečiame apsilankyti.

                                       Mildos Petkevičienės nuotrauka

                                       Mildos Petkevičienės nuotrauka

                                            Tado Tvarijono nuotrauka

                                       Mildos Petkevičienės nuotrauka

                                            Tado Tvarijono nuotrauka


             „INDIJOS PAŽINIMO KELIAS“ NALŠIOS MUZIEJUJE 

Už lango – ūkanotas žiemos peizažas: ant pilkšvos spalvos šaligatvio krenta snaigės. Pusnys pradeda tirpti, nujausdamos artimą pavasario alsavimą, tačiau apie žalią klevo, iškėlusio kieme šakas į dangų, rūbą lieka dar tik svajoti. Kasmetinis paradoksas veikia kaip brangus šveicariškas laikrodis: vasarą dažnas pagalvoja apie šiltą vilnonį megztinį ir jaukų pūgos, čiuožiančios stogo šlaitu, garsą, o žiemą taip norisi nusimest sunkius daugiasluoksnius rūbus ir basomis pabraidyti ežero pakrante arba valandžiuke pasimėgauti ką tik nušienautos pievos kvapu.

Vieną kartą Mahometas atėjo pas kalną ir nuo to laiko atsitinka įvairių malonių staigmenų. Tikiuosi, jog vasario 22 d.-kovo  22 d. Nalšios muziejuje vykstanti fotografijų paroda „Indijos pažinimo kelias“ taps lankytojams vienu iš tokių netikėtumų. Apsilankę parodoje galės pajusti karštos saulės alsavimą, išvysti ryškių spalvų mozaiką ir atrasti įdomių svečios kultūros detalių šūsnį. Žmones visada žavi kontrastai, o šios parodos koloritas taps tikrai ryškiu kontrastu šaltos lietuviškos žiemos nūdienai.

Į Indiją keliauja dviejų tipų žmonės: vieni ilsėtis, o kiti – genami svajonės. Fotografijų parodą sudaro nuotraukos, kurias į muziejų atsiuntė įvairūs lietuvių keliautojai, priklausantys antram žmonių tipui. Parodos dalyviai – skirtingų specialybių ir domėjimosi sričių atstovai, kuriuos jungia kelionių aistra ir domėjimasis įvairiomis Rytų kultūromis. Paprašyti atsiųsti nuotraukas parodai apie Indiją visi jie be išimties entuziastingai sutiko bendradarbiauti, vienu balsu teigdami, kad vieną kartą apsilankęs šioje šalyje negali nustovėt prieš jos žavesį, todėl pasidalinti trupučiu Indijos jiems yra tikrai malonus įvykis.

Parodos „Indijos pažinimo kelias“ objektas – eilinis indas, jo buitinis gyvenimas. Geriausias nepažįstamos šalies pažinimo šaltinis yra bendravimas su paprastais žmonėmis, kuriuos sutinki gatvėje prekiaujančius šilku, siūlančius pavėžėti tave kelis kvartalus link kokios nors įspūdingos senovinės šventyklos arba noriai sutinkančius su tavimi nusifotografuoti atminčiai. Anot parodos dalyvių, fotografuoti Indijoje tikrai dėkingas užsiėmimas, nes žmonės ten kaip reta atviri ir smalsūs: vieną kartą pašnekėjęs su žmogum prie arbatos puodelio gali būti tikras, kad kitą sykį sutikęs tave jis puls sveikintis ir klausinėti kaip tau sekasi. O ką jau šnekėti apie mūsų akiai egzotiškus gamtovaizdžius, skoniui neįprastus valgius ir ausiai keistus garsus!.. Žinoma, geriausiai Indiją įmanoma pažinti tik ten nukeliavus, tačiau mažytė kelionė nuotraukose sustabdytų akimirkų pagalba yra verta apsilankymo Nalšios muziejaus surengtoje parodoje.

Dailėtyrininkas Genadij Fedorovič

2010-02-17

VASARIO 16-OSIOS - LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS MINĖJIMAS

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.

Vasario 16-tosios aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tiesiogiai Valstybės atkūrimo akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys. Pasirašė jį 20 tarybos narių, be minėtųjų keturių: kun. J. Staugaitis, St. Narutavičius, dr. J. Basanavičius, A. Smetona, kan. K. Šaulys, J. Smilgevičius, K. Bizauskas, J. Vailokaitis, Donatas Malinauskas, kun. Vl. Mironas, kun. A. Petrulis, S. Banaitis, A. Stulginskis, J. Šernas, Pr. Dovydaitis. Dauguma jų dalyvavo 1905 m. gruodį susirinkusiame Didžiajame Vilniaus Seime, kuriame atvirai buvo svarstoma, kad Lietuvai būtų suteikta autonomija Rusijos imperijos sudėtyje. Tai buvo pirmas žingsnis nepriklausomybės link.

Vasario 16-ąją pasirašytą nepriklausomybės aktą Rusija pripažino, 1920 m. liepos 12 d. pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį. Deja, taika truko tik iki 1940 metų.

1941 m. prasidėjus Vokietijos ir Tarybų Sąjungos karui, nepriklausomybės akto signatarų laukė liūdnas likimas – vieni iš jų nužudyti, kiti ištremti į lagerius.

Sovietinės okupacijos metais Vasario 16-oji kaip šventė buvo draudžiama minėti. Bet koks lietuvių politinės savimonės pasireiškimas grėsė sovietinės imperijos stabilumui ir griežčiausiomis priemonėmis buvo slopinamas. Pirmą kartą Vasario 16-oji buvo oficialiai paminėta 1989 metais Mokslų akademijoje vykusiame posėdyje.

Vasario 16-osios aktas atkurtas 1990 m. kovo 11 d.

Šaltinis: http://day.lt/sventes/straipsniai/atkurimo_diena

Lietuvos nepriklausomybės akto faksimilė (1918 m. vasario 16 d.)