Vasario 22 d. - kovo 22 d. Nalšios muziejuje veikia fotografijų paroda "Indijos pažinimo kelias". Maloniai kviečiame apsilankyti.
Mildos Petkevičienės nuotrauka
Mildos Petkevičienės nuotrauka
Tado Tvarijono nuotrauka
Mildos Petkevičienės nuotrauka
Tado Tvarijono nuotrauka
„INDIJOS PAŽINIMO KELIAS“ NALŠIOS MUZIEJUJE
Už lango – ūkanotas žiemos peizažas: ant pilkšvos spalvos šaligatvio krenta snaigės. Pusnys pradeda tirpti, nujausdamos artimą pavasario alsavimą, tačiau apie žalią klevo, iškėlusio kieme šakas į dangų, rūbą lieka dar tik svajoti. Kasmetinis paradoksas veikia kaip brangus šveicariškas laikrodis: vasarą dažnas pagalvoja apie šiltą vilnonį megztinį ir jaukų pūgos, čiuožiančios stogo šlaitu, garsą, o žiemą taip norisi nusimest sunkius daugiasluoksnius rūbus ir basomis pabraidyti ežero pakrante arba valandžiuke pasimėgauti ką tik nušienautos pievos kvapu.
Vieną kartą Mahometas atėjo pas kalną ir nuo to laiko atsitinka įvairių malonių staigmenų. Tikiuosi, jog vasario 22 d.-kovo 22 d. Nalšios muziejuje vykstanti fotografijų paroda „Indijos pažinimo kelias“ taps lankytojams vienu iš tokių netikėtumų. Apsilankę parodoje galės pajusti karštos saulės alsavimą, išvysti ryškių spalvų mozaiką ir atrasti įdomių svečios kultūros detalių šūsnį. Žmones visada žavi kontrastai, o šios parodos koloritas taps tikrai ryškiu kontrastu šaltos lietuviškos žiemos nūdienai.
Į Indiją keliauja dviejų tipų žmonės: vieni ilsėtis, o kiti – genami svajonės. Fotografijų parodą sudaro nuotraukos, kurias į muziejų atsiuntė įvairūs lietuvių keliautojai, priklausantys antram žmonių tipui. Parodos dalyviai – skirtingų specialybių ir domėjimosi sričių atstovai, kuriuos jungia kelionių aistra ir domėjimasis įvairiomis Rytų kultūromis. Paprašyti atsiųsti nuotraukas parodai apie Indiją visi jie be išimties entuziastingai sutiko bendradarbiauti, vienu balsu teigdami, kad vieną kartą apsilankęs šioje šalyje negali nustovėt prieš jos žavesį, todėl pasidalinti trupučiu Indijos jiems yra tikrai malonus įvykis.
Parodos „Indijos pažinimo kelias“ objektas – eilinis indas, jo buitinis gyvenimas. Geriausias nepažįstamos šalies pažinimo šaltinis yra bendravimas su paprastais žmonėmis, kuriuos sutinki gatvėje prekiaujančius šilku, siūlančius pavėžėti tave kelis kvartalus link kokios nors įspūdingos senovinės šventyklos arba noriai sutinkančius su tavimi nusifotografuoti atminčiai. Anot parodos dalyvių, fotografuoti Indijoje tikrai dėkingas užsiėmimas, nes žmonės ten kaip reta atviri ir smalsūs: vieną kartą pašnekėjęs su žmogum prie arbatos puodelio gali būti tikras, kad kitą sykį sutikęs tave jis puls sveikintis ir klausinėti kaip tau sekasi. O ką jau šnekėti apie mūsų akiai egzotiškus gamtovaizdžius, skoniui neįprastus valgius ir ausiai keistus garsus!.. Žinoma, geriausiai Indiją įmanoma pažinti tik ten nukeliavus, tačiau mažytė kelionė nuotraukose sustabdytų akimirkų pagalba yra verta apsilankymo Nalšios muziejaus surengtoje parodoje.
Dailėtyrininkas Genadij Fedorovič