Fotoparoda "Apšvietimo etiudai, aktai"

VILNIAUS APSKRITIES KULTŪROS CENTRAS
NALŠIOS MUZIEJUS
2009 m. sausio 20 – vasario 20 dienomis

Nalšios muziejuje
(Laisvės al. 1, Švenčionys)

FOTOMENININKŲ AUŠROS IR ALFREDO GIRDZIUŠŲ PARODA

„APŠVIETIMO ETIUDAI, AKTAI“

Parodos atidarymas sausio 20 d. (antradienis) 12.00 val.
Maloniai kviečiame!

ALFREDAS GIRDZIUŠAS gimė 1948 m. birželio 5 d. Ignalinos r., Mielagėnų sen., Paliesiuje. Žurnalistas, fotomenininkas, Lietuvoje ir užsienio šalyse daugiausia žinomas kaip aktų žanro atstovas. Vilniaus universiteto Gamtos fakultete studijavo geologiją-hidrogeologiją, 1987 m. su pagyrimu baigė Vilniaus technologijos technikumą, įgydamas fototechniko specialybę, vėliau Vilniaus universitete dar baigė tris žurnalistikos studijų kursus.

Fotokorespondentu dirba nuo 1980-ųjų – laikraščiuose „Mūsų žodis“, „Tiesa“ (vėliau –„Diena“), „Lietuvos aidas“, „Respublika“, „Trakiečių rūpesčiai“, „Galvė“. Šiuo metu yra žurnalo „Mano miestas/My City“ redakcinės kolegijos narys, žurnalistas fotomenininkas, Lietuvos pagyvenusiųjų žmonių asociacijos laikraščio „Senjorų žodis“ iliustracijų skyriaus redaktorius.

Pirmąsias viešas autorines parodas pradėjo eksponuoti 1982-aisiais. Populiariausi tuo metu buvo jo fotolakštai „Apšvietimo etiudai, aktai“. Nuo 1988 metų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.

Aktyviai dalyvavo šalies atgimimo akcijose. Fotoparoda apie 1991-ųjų metų sausio mėnesio įvykius sulaukė didelio dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje, kur buvo kuruojama Lenkijos Seimo senatoriaus Andžejaus Kralčynskio. Be to, iš savo asmeninio fotoarchyvo Alfredas Girdziušas perleido Lietuvos Respublikos Seimo archyvams per 8,5 tūkstančių kadrų jo užfiksuotų politinių įvykių, lydėjusių Lietuvą 1988-1994 metais. Už 1991 metų sausio-rugpjūčio mėnesių įvykių fotoreportažus fotomenininkas 1993-01-11 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Sausio tryliktosios atminimo medaliu.

Nuo 2003-iųjų Alfredas Girdziušas veda fotografijos meno raiškos pamokas Vilniaus licėjaus 11-12 klasių moksleiviams. Kasmet, šalia mažiausiai penkių savo autorinių parodų, mokytojas surengia maždaug aštuonias ir savo mokinių parodas. Didžiulio pasisekimo visoje Lietuvoje sulaukė originali Alfredo fotografijų paroda – fotonovelė „Ūla“.

2005-11-11 fotomenininkui suteiktas meno kūrėjo statusas.
Palengva vyro aistra fotografijai užsidegė ir Alfredo gyvenimo draugė Aušra – Trakų rajono Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinės mokyklos mokytoja lituanistė. Dabar jau Aušros ir Alfredo – abiejų Girdziušų – fotoparoda „Apšvietimo etiudai. Aktai“ keliauja po Lietuvą, nuolat sugrįždama į sostinę, atsinaujindama ir vėl keliaudama į kitų miestų ir miestelių parodų sales. Iš pirmosios Alfredo aktų parodos, surengtos 1982 metais tuometinio „Vilniaus“ kino teatro fojė, liko tik pavadinimas, fotolakštai nuolat keičiasi. Autorių nuotraukos slepia savyje paslaptį. Grožio paslaptį. Net pirmojoje Alfredo Girdziušo apnuoginto kūno nuotraukoje pirmajame plane buvo pienės pūkas, o toliau – tik neryškus moters kūno siluetas...

Girdziušų nuotraukos nekalba apie moters grožį tiesmukai, nors ir akivaizdžiai tą grožį teigia. Autoriai sąmoningai neperžengia ribos, vadinamos erotika. Dėl naudojamo „kieto“ apšvietimo iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dalis darbų suvienodėję, tačiau, įsigilinus, tampa akivaizdu, kad čia vyksta žaidimas detalėmis – jas šviesa tik išryškina... Autorių teigimu, visi jų darbai atspausti be spalvų ir kompozicijos korekcijų, yra būtent tokie, kokie užfiksuoti kadre. O visa, kas tikra, verta dėmesio. Taip pat ir Jūsų, mielieji parodos lankytojai, dėmesio. Džiugių Jums akimirkų, žvelgiant į parodos eksponatus, surandant ir atpažįstant moters grožio paslaptį!

Parodos atidarymo akimirkos:

FOTOMENININKŲ AUŠROS IR ALFREDO GIRDZIUŠŲ PARODOS ,,APŠVIETIMO ETIUDAI, AKTAI“ RECENZIJA

Pagrindinė dailėtyrininko užduotis - būti tarpininku tarp žiūrovo ir meno kūrinio. Dailėtyrininkas neturi primesti savo nuomonės, o prieinamai paaiškinti žiūrovui tai, į ką jis turėtų atkreipt dėmesį lankydamasis parodoje bei nušviesti meninį kontekstą, kuriame parodos objektai veikia. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis ir pabandysiu pristatyti fotomenininkų Aušros ir Alfredo Girdziušų parodą „Apšvietimo etiudai, aktai“, kuri veiks Nalšios muziejuje sausio 20 – vasario 20 dienomis.
Aktas – meninis žanras skulptūroje, tapyboje ir fotografijoje, vaizduojantis nuogą žmogaus kūną. Nuo savo atsiradimo momento fotografija negalėjo likti nuogo kūno vaizdavimo nuošalyje. Jau 1840 metais Paryžiuje atsirado pirmieji dagerotipai vaizduojantys nuogą kūną, kurie buvo vadinami akademijomis arba akademiniais etiudais ir naudojami kaip pagalbinė medžiagą dailininkams. Fotomontažas, išrastas 1851–52 metais atvėrė neribotas galimybes meninių aktų autoriams. Tokiu būdu buvo sukurtos, pavyzdžiui, fotografijos vaizduojančios undines. Nežiūrint į tai, kad dabar šios fotografijos atrodo naivios ir sukelia šypsnį, juose yra įdomus nestandartinis priėjimas prie akto žanro. Aktas – nevienareikšmiškas meninės fotografijos žanras. Ginčai apie tai kur baigiasi erotika ir prasideda pornografija netyla iki šiol. Tačiau požiūris į žanrą laikui bėgant vis dėlto kito, kaip kito ir moteriško grožio idealas. Putlios XIX amžiaus damos užleido savo vietą Paryžiaus ir Berlino kabarė šokėjoms, o jos, savo ruožtų, - 1920-40-ųjų metų sportininkėms ir taip toliau.
Alfredas Girdziušas, kuriam kuriant parodą talkino žmona Aušra, fotografuoja išimtinai moteris. Jis teigia, jog moteris – grožio viršūnė. Tačiau menininkas renkasi modelius ne tik pagal išorinį grožį, svarbiausias dalykas jam yra dvasinis ryšis. Jeigu su modeliu nepavyksta užmegzti dvasinio ryšio, net ir iš penkiasdešimties kadrų vargu ar pavyks išrinkt tinkamą eksponavimui. Sėkmingas fotografo, užsiimančio nuogo kuno vazidavimu, darbas didžiaja dalimi priklauso būtent nuo modelio pasirinkimo. Plinijus rašė, kad graikų dailininkas Zeoksidas išsirinko penkias gražiausias šalies merginas tam, kad jos pozuotu vienos Afroditės statulos sukūrimui. Kiekviena jų, Zeoksido manymu, tik detalėse buvo artima tam tobulam grožiui, kurį jis norėjo pavaizduoti. Aktus fotografuojančiam menininkui yra svarbi modelio fizinio ir dvasinio grožio dermė, todėl kad jis neturi galimybės sukurti idealų modelį iš daugelio žmonių.
Alfredo ir Aušros Girdziušų apšvietimo etiudai, kuriuos galime išvysti parodoje, sukurti studijoje, o aktai fotografuoti gamtoje. Apšvietimo prietaisų naudojimas priklauso nuo fizinių pozotuojo duomenų, idėjos ir tos nuotaikos, kurią nori pasiekti fotografas. Pagrindinė darbo studijoje klasifikacija yra tokia: tamsus siluetas šviesiame fone, siluetas tamsiame fone ir mišri figūros fotografavimo naudojant apšvietimą sfera. Akto fotografavimas esant natūraliam apšvietimui tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastesnis nei taikant dirbtinį apšvietimą. Bet tas, kuris nors sykį bandė tai daryti žino, jog modelio ir galinio plano pritaikymas natūraliam apšvietimui gali būti labai sudėtingas. Fotografuoti aktą esant natūraliam apšvietimui dažniausiai tenka dviem būdais: vaizduoti žmogų ir gamtą kaip vienį arba naudoti išraiškingas gamtos detales, kaip uolos, vanduo arba medžių šakos, kaip kontrastą. Nalšios muziejaus lankytojai, apsilankę parodoje, turės galimybę išvysti visą aukščiau išvardintų fotografavimo būdų spektrą.
Norėčiau pabrėžti, kad Alfredo ir Aušros Girdziušų parodoje žiūrovai gali pamatyti fotografiją be pagražinimų. Menininkų pora nesinaudojo skaitmeninėmis programomis arba fotomontažo technika. Visos fotografijos yra tokios, kokias jas matė pro objektyvą autoriaus akis.
Linkiu maloniai praleisti laiką lankantis parodoje ir pasineriant į paslaptingą moters grožio pasaulį.

Dailėtyrininkas Genadij Fedorovič