Nalšios muziejaus tinklaraštis

www.nalsia.lt

2022-07-28

"Sidabro gija"

 Šiandieną Nalšios muziejų aplankė Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijos pagyvenusių žmonių asociacijos "Sidabro gija" nariai




2022-07-27

2022 m. rugpjūčio mėnesio renginiai

2022 m. rugpjūčio mėnesio renginiai

Nalšios muziejaus parodos:

1.Rugpjūčio 01 d. –  rugpjūčio 31 d. Švenčionių ir Ignalinos kraštų audinių paroda iš Nalšios muziejaus fondų.

2. Rugpjūčio 01 d. –  rugpjūčio 31 d. Jono Šalnos medžio šiekštų skulptūrų paroda ,,Prakalbintos šaknys“.

3. Rugpjūčio 01 d. –  rugpjūčio 31 d. fotonuotraukų paroda ,,Ežerų sietuvos akimirkos”.

4. Rugpjūčio 23 d.  - rugpjūčio 31 d. fotonuotraukų paroda ,,Švenčioniškiai Baltijos kelyje”.

 

2022-07-04

,,Gyvenimas užnugaryje. Zoporožė”

Nalšios muziejuje 2022 m. liepos 01 d. vyko parodos ,,Gyvenimas užnugaryje.Zoporožė” pristatymas, kurios metu buvo tiesioginis teletiltas su  šios parodos fotografe iš Ukrainos Olena Titarenko ir didžiausio savanorių centro Zoporožėj  „Palianica“ atstove Tatjana Droboti. Teletiltą vedė Iryna Bila - istorikė, edukatorė, Zoporožės architektūros muziejaus kuratorė šiuo metu savanoriaujanti Lietuvoje. Renginyje skambėjo Edilijos Činčikaitės atliekamos dainos Lietuvių ir Ukrainiečių kalba.

Paroda ,,Gyvenimas užnugaryje. Zoporožė” gyva fotoistorija apie pasiaukojimą ir savanorytsę, apie dvasios stiprybę ir gerumą, apie nepalaužiamą tikėjimą ir kasdienį stebuklą, kurį daro kiekvienas «Palyanycia» savanorių centro narys. Nuotraukos padeda savo akimis pamatyti miesto, esančio fronto užnugaryje, gyvenimą. «Palyanycia» yra didžiausias savanorių centras Zaporožėje. Be pagrindinės būstinės, centras turi biurus visuose miesto rajonuose. Kasdien apie 600 savanorių sunkiai dirba, kad priartintų pergalę.

Nalšios muziejuje nuo 2022 m. liepos 01 d. iki liepos 20 d. veikia fotonuotraukų ,,Gyvenimas užnugaryje. Zoporožė” paroda. Maloniai kviečiame apsilankyti.








2022-07-01

Nalšios muziejaus liepos mėnesio parodos:

 Nalšios muziejaus parodos:

1.Liepos 01 d. – liepos 31 d. Švenčionių ir Ignalinos kraštų audinių paroda iš Nalšios muziejaus fondų.
2.Liepos 01 d. – liepos 31 d. Jono Šalnos medžio šiekštų skulptūrų paroda ,,Prakalbintos šaknys“.
3.Liepos 01 d. – liepos 31 d. Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos pradinių klasių vaikų darbų paroda ,,Ką pamačiau Nalšios muziejuje? “.
4.Liepos 01 d. – liepos 20 d. foto nuotraukų paroda ,,Gyvenimas užnugaryje. Zoporožė”.
5.Liepos 09 d. – liepos 31 d. fotonuotraukų paroda ,,Ežerų sietuvos akimirkos”.
6.Liepos 01 d. – liepos 31 d. fotonuotraukų paroda „Skleidęs šviesą tamsoje“, skirta monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metams paminėti, Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčioje.

2022-06-27

Maloniai kviečiame į parodos pristatymą Nalšios muziejuje 2022 m. liepos 01 d. 15.00 val. ,,Gyvenimas užnugaryje. Zoporožė”. Parodos pristatymo metu numatomas teletiltas su fotografe iš Ukrainos Olena Titarenko ir didžiausio savanorių centro Zoporožėj „Palianica“ atstove Tatjana Droboti.

 


2022-06-21

Maloniai kviečiame

Birželio 13 d. – 30 d. Vaido Garlos ir Algio Jakšto fotonuotraukų paroda ,,Vandens ir žalvario kalbėjimas“, skirta Europos archeologijos dienoms Lietuvoje minėti.




😉😉


2022-06-02

4 klasės mokiniai iš Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos

Šią dieną, mažieji lankytojai, 4 klasės mokiniai iš Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos, kartu su mokytoja Aldona Misiūnienė lankėsi Nalšios muziejuje😉



Visuomenės gyvenime viskas turi pradžią ir pabaigą, po kurios belieka istorija ...

Nalšios muziejuje š. m. gegužės 20 d. vyko renginys, skirtas Švenčionių krašto žmonių žudynėms, vykdytoms 1942 m. gegužės mėnesį, atminti. Prieš renginį sušaudymo vietose: Adutiškio miestelyje, prie Adutiškio gyventojų žudynių vietos ir nacizmo aukų kapo, Švenčionėlių sen., Juodiškėlio kaime, prie Švenčionėlių gyventojų žudynių vietos ir nacizmo aukų kapo, Švenčionėlių m., kapinėse Liepų g., prie nužudytų kunigų kapo, Švenčionyse, kapinėse Lentupio g., prie Švenčionių gyventojų nacizmo aukų kapo, Švenčionyse, kapinėse Miško g., prie Švenčionių gyventojų žudynių vietos, mokytojai su mokiniais šviesiam žuvusiųjų atminimui uždegė žvakutes ir padėjo gėles. Renginyje dalyvavo Violeta Čepukova, Švenčionių rajono savivaldybės mero pavaduotoja, Teresa Sansevičienė, mero patarėja, Ina Seniūnė, Švenčionių miesto seniūnė, Kęstutis Kapačinskas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas, laikinai atliekantis vedėjo funkcijas, ugdymo įstaigų mokiniai, istorijos mokytojai bei Švenčionių krašto gyventojai. Atminimo renginys prasidėjo klasikinės muzikos kūriniais, kuriuos smuiku pagriežė istorikė-medievistė Milda Petkevičienė, Švenčionėlių miesto kultūros centro etnologė. Tylos minute pagerbtas nužudytųjų prieš 80 metų ir dabartinio karo beprotybėje žuvusių mūsų brolių ir seserų Ukrainoje atminimas. Renginio moderatorė istorikė Elena Kadzevičienė, Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnybos direktorė, atkreipė dėmesį, kad anuomet vykstant II pasauliniam karui, lygiai prieš 80 metų, 1942 m. gegužės 20 d., kai gamtoje liejosi pavasarinis džiaugsmas, mūsų krašte gedulo juodumu nusileido skausmo, baimės, sielvarto, nevilties ir netekties debesis. Visame Švenčionių krašte, įskaitant dabartinės Baltarusijos šiaurės vakarinį pakraštėlį, Lentupio apylinkes, buvo sušaudyta ne vienas šimtas taikių civilių gyventojų – šeimų vyrų, sūnų, tėvų. Po šių įvykių artimiesiems liko skausmas, didžiulis gyvenimo neteisybės kartėlis, o amžininkams daug neatsakytų klausimų. Neišmanančių arba piktavalių žmonių rankose iškraipyti arba nutylėti istoriniai faktai gali kurstyti žmonių tarpusavio nepasitikėjimą tautiniu arba religiniu pagrindu, trikdyti mūsų laikų laimingo ir darnaus gyvenimo harmoniją. Į klausimus, kokia buvo pradžia ir pabaiga, priežastys ir padariniai, bando atsakyti mokslas. Į atminimo renginį atvyko ir pranešimus skaitė istorikai, tiriantys minėtą Lietuvoje precedento neturintį atvejį, dr. Rimantas Zizas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Paieškų ir identifikavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, bei dr. Linas Kvizikevičius, VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnybos“ direktorius. Dr. Rimanto Zizo pranešimas pagrįstas archyvinių, publikuotų rašytinių ir internetinių šaltinių analize. Vokiečių karininko nužudymo aplinkybės. 1942 m. gegužės 19 d. ankstyvas rytas. Situacija buvo tokia. Jau po Maskvos lūžio sovietinė pusė džiūgavo. Jie mane, kad karas 1942 metais jau pasibaigs. Buvo pradėtos siųsti grupės į užnugarį organizuoti partizaninį karą, kelti chaosą, žmonių pasipiktinimą provokacinėmis akcijomis. Iš dalies tai ir pasiteisino. Tai buvo atvira, žiauri akcija, nukreipta prieš vokiečių pareigūnus, nors jie buvo ir ne aukščiausios politinės kategorijos, daugiausia ūkiniai darbuotojai. Vokiečiai po šių karininkų žudynių paskelbė, kad buvo nužudyta 400 žmonių. Šio skaičiaus vokiečiai niekad nekeitė. Kitų kaimyninių šalių istoriografiniai šaltiniai byloja apie žymiai didesnius skaičius. Kai kuriuose šaltiniuose minima apie labai didelį nužudytųjų skaičių, tokiu būdu parodant masiškumą. Net išplėstas žudynių vietų arealas. Švenčionių įvykiai nebuvo labai patogūs sovietinei propagandai, nes po partizanų išpuolių vokiečiai vykdė civilinių gyventojų sušaudymo egzekucijas. Švenčionių krašto žudynės – tai precedento neturintis atvejis. Tokių Lietuvoje II pasaulinio karo metu nebuvo. Suimti ir sušaudyti buvo nekalti civiliai gyventojai. Istorikas akcentavo, kad šiuo metu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro istorikai rengia mokslinę publikaciją, kuri detaliai atskleis šių įvykių priežastis, pasekmes ir padarinius. Istorikas dr. Linas Kvizikevičius pabrėžė, kad pats baisiausias žmonijos išradimas yra karas. Karas nebūna kažkieno laimėtas ar pralaimėtas, nes nukenčia jame visi. Labiausiai nukenčia civiliai gyventojai, kuriuos nekaltai žudo. Kiekvieno žmogaus nužudymas yra atėmimas ateities jo vaikui, jo anūkams. Norint išsiaiškinti tiesą reikia nebijoti kalbėti atvirai, tačiau reikia kalbėti objektyviai. Dr. Lino Kvizikevičiaus vadovaujama VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnybos“ veikla prasidėjo daugiau nei prieš 8 metus. Ši veikla yra susijusi su nužudytų asmenų II pasaulinio karo metu ir pokaryje paieška, identifikavimu ir perlaidojimu. Šiais metais labai aktyviai šią veiklą pradėjo vykdyti ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras. Pranešėjas akcentavo, kad mums, dabar gyvenantiems, svarbu atstatyti istorinę tiesą, kokia ji bebūtų. Šios tiesos nereikia niekuomet slėpti. Neapykanta yra pats sunkiausias dalykas. Pranešimo pabaigoje istorikas ištarė frazę, kad karas užsibaigia tada, kada paskutinis karys atsigula į kapines.

Baigdama renginį moderatorė E. Kadzevičienė palinkėjo, kad istorijos pamokos saugotų valstybę ir jos piliečius nuo karo ir gyvenimo klaidų.
Parengė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė, Nalšios muziejus






2022-06-01

Maloniai kviečiame aplankyti🙂🎨

 


2022-05-19

Maloniai kviečiame !