Nalšios muziejaus tinklaraštis

www.nalsia.lt

2024-05-15

Tarptautinė muziejų diena - gegužės 18-oji.

Artėja tarptautinė muziejų diena - gegužės 18-oji. Gražu, kad šiemet ši šventė sutampa su Europos muziejų naktimi. Nalšios muziejus taip pat jungiasi prie šių švenčių ir kviečia lankytojus gegužės 18 d. 21.00 val. atvykti į nemokamą edukaciją "Surask užuominas naktiniame muziejuje", sužaisti paruoštą užuominų žaidimą ir tokiu būdu pažinti muziejų bei rasti paslėptą lobį. Lauksime visų - didelių ir mažų!



„Perkūno bastionas 2024“

Gegužės 6-8 dienomis Švenčionių rajone vyko karinės pratybos „Perkūno bastionas 2024“. Nalšios muziejus taip pat buvo įtrauktas į šį procesą ir buvo laikinai evakuotos vertingiausios muziejinės vertybės, kurios žymimos specialiu Hagos konvencijos saugomų kultūros vertybių simboliu. Sužymėtos muziejinės vertybės buvo vyniojamos į specialią plėvelę ir kraunamos į specialiai evakuacijai skirtas dėžes bei išgabentos į laikiną slaptavietę. Nebijokite, jos jau saugiai grąžintos į savo vietas nes tai buvo tik pratybos!





Nalšios muziejuje eksponuojama kilnojama Ignalinos krašto muziejaus paroda apie dailininką ir pedagogą Joną Rustemą (1762–1835), kuris gimė Konstantinopolyje, o palaidotas Dūkšto dvaro bažnyčioje (Ignalinos r.). Parodoje eksponuojami Jono Rustemo tapyti portretai. Jį matome kaip puikų piešimo dėstytoją, išugdžiusį visą dailininkų kartą. Jonas Rustemas aktyviai dalyvavo Vilniaus miesto kultūriniame gyvenime, rūpinosi labdaringa veikla, surengė pirmąją studentų dailės darbų parodą Vilniuje. Dalyvavo Masonų ložių vekloje. Savo kūryba ir pedagogine veikla jis padarė didelę įtaką XIX a. Lietuvos dailės raidai. Parodą aplankė Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos 4c klasės pradinukai su mokytoja Ingrida Smoliakiene.




 Nalšios muziejuje veikiančią spaudinių parodą skirtą „ Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai“, aplankė Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos septintokai su mokytoja Angelė Burokiene, 4c klasės pradinukai su mokytoja Ingrida Smoliakiene ir kiti pavieniai muziejaus lankytojai. 1904 metų gegužės 7 d. buvo panaikintas carinės Rusijos valdžios įvestas ir 40 metų gyvavęs lietuviškos spaudos draudimas. Dabar ši diena kasmet minima kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Parodoje eksponuojami XIX-XX a. laikraščiai ir žurnalai skaityti, išsaugoti Švenčionių krašto žmonių ir padovanoti Nalšios muziejui. Dauguma spaudinių išleista lenkų kalba.




Jonas Rustemas

 Kviečiame gegužės-birželio mėnesiais aplankyti Nalšios muziejuje eksponuojamą kilnojamą Ignalinos krašto muziejaus parodą ir sužinoti įdomių faktų apie dailininką ir pedagogą Joną Rustemą (1762–1835), kuris gimęs Konstantinopolyje, o palaidotas Dūkšto dvaro bažnyčioje (Ignalinos r.). Įdomus jo gyvenimo kelias, kur jį matome kaip puikų piešimo dėstytoją, išugdžiusį visą dailininkų kartą, pats aktyviai dalyvavęs miesto kultūriniame gyvenime, rūpinęsis labdaringa veikla, surengęs pirmąją studentų dailės darbų parodą Vilniuje. Savo kūryba ir pedagogine veikla padaręs didelę įtaką XIX a. Lietuvos dailės raidai. Kviečiame užsukti!



Paroda skirta spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai

 KVIEČIAME APSILANKYTI.

Nalšios muziejuje veikia XX a. pradžioje Švenčionių krašto gyventojų skaitytų laikraščių ir žurnalų paroda (Iš Nalšios muziejaus fondų).

Paroda skirta spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai




Padovanok sau sutartinę

 Ir vėl kviečiame į sutartinių pasidainavimą Nalšios muziejuje gegužės 2 d. 17.15 val. Lauksime visų neabejingų sutartinėms ir tų kurie net nežino kas jos tokios.




Jubiliejinė šventė „Kartu sudėjus - 120!“

Balandžio 20 dienos popietę Reškutėnų Tradicinių amatų centro kieman sugužėjo svečių svetelių iš visų Lietuvos kampelių, mat čia susitiko visi paminėti 120 metų jubiliejaus. 50 metų atriekė Aukštaitijos nacionalinis parkas, 50 – Reškutėnų muziejus, o 20 metų sukako Reškutėnų bendruomenei. Renginys prasidėjo nuo muziejaus pastatų lankymo. Nuo pačio seniausiojo „Ryto“ draugijos pastato, kuriame ilgą laiką veikė mokykla, o vėliau 1974 m. įkurtas muziejus Izidoriaus Kazakevičiaus dėka. Reškutėnų bendruomenės pirmininkė ir amatų centro darbuotoja Janė Petkūnienė papasakojo įdomių faktų iš Reškutėnų istorijos. Apžiūrėję muziejų svečiai nukulniavo į amatų centrą prie šiltos arbatos puodelio ir gausiai paruošto bendruomenės stalo pasidalinti džiaugsmais ir vargais, pasikalbėti su iš Klaipėdos krašto atvykusiais svečiais.
Kai jėgas atgavo visi vos tilpo amatų centro salėn, kur jubiliejinį renginį gražiais žodžiais pradėjo Sigutė Mudinienė. Apie tai koks gražus mūsų kraštas, kokia ypatinga ir įvairi šio krašto tarmė ir koks svarbus yra kiekvienas žmogus kuris visa tai saugo ir apie vertę primena dar ir kitiems – apie tai šiltais žodžiais kalbėjo Sigutė, kuri yra ne tik ANP vyriausioji specialistė, bet ir nepaprastai šiltos dūšios žmogus, o taipogi ir Ignalinos krašto folkloro kolektyvo „Čiulbutė“ vadovė. Paskui visus metus suskaičiavo Švenčionių rajono savivaldybės vicemerė Violeta Čepukova, pasidžiaugė, kad turime aktyvią bendruomenę, kad Reškutėnai lietuviškas ir aktyvus kraštas buvo ir vis dar tebėra. Pasveikino Reškutėnų bendruomenę, o jos pirmininkė Jane Petkuniene, prisiminimais nuklydo į bendruomenės įkūrimo laikus, pirmuosius vykdytus projektus ir partnerius iš Vokietijos, su kuriais dar ir dabar palaiko ryšį. Tuomet suskambo Reškutėnų ansamblio daina – nuoširdi, paprasta ir tuo pačiu tokia atvira ir šilta, pritariant Valdemaro Prunskaus armonikai visa salė dainavo drauge. Po tokio nuoširdaus padainavimo žodį tarė Švenčionių krašto kultūros žiburio nešėjas – Juozapas Jakštas. Kas yra kultūra, kokia jos svarba ir kaip svarbu ją saugoti – visa tai nuskambėjo iš jo lūpų, buvo nepamirštas nė vienas šio krašto šviesuolis ir daug istorijų apie šio krašto žmones ir jų nuveiktus galingus darbus išgirdo atvykę svečiai. Nepamirštas buvo ir muziejaus įkūrėjas Izidorius Kazakevičius, o muziejaus istoriją tęsia visai naujai atėjusi dirbti Nalšios muziejaus direktorė Milda Petkevičienė-Dečkuvienė, kuri taip pat supranta Reškutėnų muziejaus svarbą ir palaiko žmones suprantančius istorijos vertę bei puoselėjančius krašto kultūrą. Papasakojusi apie planuojamus pastatų sutvarkymo darbus ir pasidžiaugusi atvykusi svečiais sceną užleido Ignalinos krašto folkloro kolektyvui „Čiulbutė“. Nuskambėjo ne tik daina ir šokis, bet ir senesnis nematerialus paveldas – senosios šio krašto sutartinės. O po jų scenon sugūžėjo ilgą kelią iš Klaipėdos krašto atkeliavę svečiai – Priekulės kultūros centro folkloro ansamblis „Vėlingis“. Ir pabiro visos pamario krašto dovanos – girdėjom ir tradicines vienbalses Mažosios Lietuvos dainas, ir žemaičių dvibalses, ir tokią gražią šišoniškių tarmę, kurią mūsų krašto žmogui net sunku suprasti, nors visi tą pačią Lietuvos žemelę mindom, bet kokie mes turtingi savo skirtingumu!
Pasidainavę ir pasišokę ir dar visi kurie norėjo sveikinti pasveikinę, jau kaip ir norėjo skirstytis, kai Tradicinių amatų centro šeimininkės Janė Petkūnienė ir Daiva Kajėnienė nukėlė nuo pečiaus dangtį ir visų nuostabai ištraukė didžiausią katilą tradicinio šio krašto šiupinio! Prisivaišinę ir dar apsikeitę vienu kitu žodžiu, viena kita daina sotūs ir laimingi išsiskirstė degti šviesos kultūros žiburiais kiekvienas savo kaimo, savo miestelio pirkioje. Dėkojame visiems prisidėjusiems ir dalyvavusiems!







Kvietimas

Kviečiame švęsti drauge! Minėsime ne tik Reškutėnų muziejaus 50 metų sukaktį, bet ir Aukštaitijos nacionalinio parko 50 metų bei Reškutėnų bendruomenės 20 metų jubiliejus. Atvykite į šventinį renginį, nes juk drauge švęsti smagiau!



Geri pavyzdžiai visuomet įkvepia, todėl nutaikę progą Nalšios muziejaus muziejininkai snieguotą rytą išvyko patirties pasisemti iš Nacionalinio muziejaus ir pažiūrėti kaip sutvarkyti ir išeksponuoti etnografiniai muziejaus fondai. Atvėrus Istorijų namų duris mus pasitiko gidė Audronė Daraškevičienė, o nusileidus liftu į rūsį užsiminė, kad tokių muziejinių rinkinių ir jų išeksponavimo tikrai negėda rodyti. Su didžiausiu smalsumu klausėmės jos, žiūrėjom ne tik pačias vertybes, bet ir kaip ir ant ko, kokiais dizaininiais sprendimais jos išeksponuotos. Buvo labai įdomu pažiūrėti ir įrengtų parodų "Sąmokslo teorijos" ir "Pasaulio dydžio Lietuva" įrengimo sprendimus. Labai džiaugėmės pasisėmę patirties, tiesa, etnografijos saugyklą gali apžiūrėti visi tai nėra tik muziejininkams skirta veikla, tik ją reikia užsisakyti iš anksto. Labai rekomenduojame visiems apsilankyti Istorijų namuose!