Nalšios muziejaus tinklaraštis

www.nalsia.lt

2022-10-05

Holokausto aukų paminėjimas Švenčionių krašte

 

2022m. spalis. Minėjimą Švenčionių miesto parke pradėjo renginio vedančioji Kristina Sizonova.Švenčionyse, šioje  vietoje, kur dabar  miesto parkas,  antrojo Pasaulinio karo metais buvo fašistų įkurtas getas. Prieš keletą dešimtmečių getui atminti - pastatyta Menora, kurią sukūrė Švenčionių rajone gyvenantis meno kūrėjas,  tautodailininkas skulptorius Juozapas Jakštas.

1943 m.  baigėsi Vilniaus geto stabilizacijos laikotarpis. Tuomet buvo likviduoti Vilniaus apygardoje esantys mažieji getai (Švenčionių, Ašmenos, Salų). Dalis jų gyventojų perkelti į Vilniaus getą, kiti traukiniu atvežti į Panerius ir čia sušaudyti.

Buvo sunaikinti ne tik žmonės, bet ir šimtmečius kurta kultūra, papročiai, tradicijos, išgrobstytos materialinės vertybės ir kitoks turtas. Holokaustas, kaip istorijos pamoka, parodo ateities kartoms, ką gali padaryti neapykantos apakinti ir moralinę atsakomybę praradę žmonės.

Holokaustą svarbu pažinti ir suvokti, siekiant įveikti nacionalistines ir antidemokratines ideologijas, plėtoti demokratinę visuomenę, ugdyti toleranciją ir kitoniškos kultūros supratimą. Ir kiekvieną kartą, prisimindami holokaustą, turime viltis, kad daugiau žmonijos istorijoje tokie atvejai nepasikartotų.

Nesuvokiamas žmogiškumą praradusių budelių troškimas sunaikinti žmones vien todėl, kad jie saugojo savo tautinį orumą, tautinę tapatybę, gerbė savo papročius ir juos puoselėjo prasmingai sugyvendami su kitais - susirinkusiems priminė Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisėj Šapiro ir pakvietė Šmuel Jatom, sinagogos kantorių, kartu sukalbėti maldą. Po maldos visus pakvietė prie paminklo padėti akmenukus, gėlių vainikus ,uždegti žvakutes ir toliau renginį pratęsti Nalšios muziejuje. Muziejuje renginio vedančioji Kristina Sizonova susirinkusiems pristatė  projekto  virtualus žemėlapis „Žydų kultūros paveldas Švenčionių apylinkėse“ rezultatus.  Įgyvendintas Nalšios muziejaus vykdytas projektas, parengtas interaktyvus žemėlapis su specialiai sukurtomis fotografijomis ir istoriniais faktais įprasmino žydų kultūrinio paveldo elementus. Švenčionių rajono žemėlapis su aktyviais taškais Švenčionyse, Pabradėje, Adutiškyje, Kaltanėnuose, Švenčionėliuose  ir multimedijų turiniu, leidžia lankytojams savarankiškai susipažinti ir atrasti apylinkes. Taškuose yra nurodytos koordinatės, veikia telefonų navigacija. Stilizuotai nupieštas virtualus žemėlapis integruotas į Nalšios muziejaus tinklalapį  nalsia.lt . Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Švenčionių rajono savivaldybė. Vedančioji pakvietė  trumpai apžvelgti virtualaus  žemėlapio turinį.  Apie projektą kalbėjo ir Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisėj Šapiro. Po renginio dalyviai  vyko į Švenčionėlius prie Švenčionių apskrities žydų nužudymo vietos Platumų kaime, Švenčionėlių seniūnijoje.

Tęsiant minėjimą prie Švenčionių apskrities žydų nužudymo vietos Memorialo - vedančioji Kristina Sizonova   pradėjo eilėraščiu „Po tavom žvaigždėtom baltom“ parašytu poeto Avrom Sutzkever Vilniaus gete 1943m.

PO TAVOM ŽVAIGŽDĖM BALTOM

Po tavom žvaigždėm baltom

Baltą ranką man ištiesk.

Ašaromis mano žodžiai

Tau į delnus telašės.

Žvelk, kaip jų šviesa užgęsta

Požemiuos manų akių.

Ir slėptuvės jiems surasti

Savyje nebegaliu.

Savo turtą, Dievas mato,

Noriu tau padovanot.

Nes liepsnoja mano metai,

Mano siela tuoj liepsnos.

Apleisti rūsiai, pastogės –

Mirtina tyla visur.

Bėgu aš aukštyn per stogus

Ir vis ieškau: kur tu, kur?

Ima vytis it padūkę

Laiptai, skersgatviai, kiemai.

Kybau aš – styga nutrūkus –

Ir dainuoju tau liūdnai:

Po tavom žvaigždėm baltom

Baltą ranką man ištiesk.

Ašaromis mano žodžiai

Tau į delnus telašės.

1941 m. spalio pradžioje  čia, netoli Švenčionėlių, kitapus Žeimenos upės, prasidėjo pirmieji masiniai žydų žudymai. Per visą holokausto laikotarpį  buvo sušaudyta apie 8 tūkst. Švenčionių apylinkėse ir ne tik,  jose gyvenusių žydų.

Holokaustas – sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų kolaborantų.

Žydų bendruomenė nesustoja ties praeitimi, nors jos nepamiršta, bet žiūri į ateitį. Ir dėl to  yra puikus tiltas tarp praeities, ateities ir dabarties. Judaizme, ko gero, nėra svarbesnio dalyko, kaip sujungti praeitį, dabartį ir ateitį“. Minėjimo vedančioji Kristina Sizonova pakvietė tylos minute pagerbti Holokausto aukas.

Minėjime  kalbėjo Švenčionių rajono mero pavaduotoja Violeta Čepukova, Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Uršula Doroševska, Lietuvos žydų bendruomenės Tarybos narė, nukentėjusių nuo Holokausto asmenų komisijos pirmininkė Ela Gurina, Ruth Reches Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė su gimnazistais.Ginazistai skaitė eiles žydų ir lietuvių kalbomis,  Pabradės „Ryto“ gimnazijos istorijos mokytoja Danguolė Grincevičienė. Taip pat dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės administracijos vykdantysis direktorius Michail Segal,

Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Mojsėj Šapiro pakvietė visus susirinkusius pasimelsti kartu su Sinagogos kantoriumi Šmuel Jatom. Po maldos buvo padėti akmenėliai, vainikai, gėlės, uždegtos žvakutės. Grojo Pabradės miesto kultūros centro pučiamųjų kvintetas „PABBRASS“ - vadovas Bronislavas Vilimas.

Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Mojsėj Šapiro padėkojo Švenčionių rajono mero pavaduotojai Violetai Čepukovai, Lenkijos Respublikos ambasadorei Lietuvoje Uršulai Doroševskai, Lietuvos žydų bendruomenės Tarybos narei, nukentėjusių nuo Holokausto asmenų komisijos pirmininkei Elai Gurinai, Ruth Reches Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorei ir gimnazistams,  Švenčionių rajono Tarybos nariams, Pabradės „Ryto“ gimnazijos istorijos mokytojai Danguolei Grincevičienei,  už dalyvavimą renginyje, rūpestį ir pagalbą Švenčionių žydų bendruomenei.

 Dėkojo Švenčionių miesto seniūnei Inai Sinienei ir Švenčionėlių seniūnui Albertui Razmiui, Pabradės seniūnei Anai Zingerienei už paramą prižiūrint žydų tautos atmintinas vietas ir dalyvaujant renginiuose.

Dėkojo Pabradės miesto kultūros centro  pučiamųjų  kvintetui  "PABBRASS" ir vadovui  Bronislovui Vilimui , Nalšios muziejaus muziejininkei Nadeždai Spiridonovienei, Švenčionėlių kultūros centro direktorei Andželikai Terleckienei  ir kolektyvui už rūpestį įgarsinant minėjimą.  Žydų bendruomenės pirmininkas M. Šapiro dėkojo minėjimo vedančiajai Kristinai Sizonovai ir didelį ačiū tarė finansiniam rėmėjui UAB“VELGA VILNIUS“ generaliniam direktoriui Jozefui Federovič, visiems susirinkusiems  pagerbusiems žydų aukų atminimą.

 Informaciją parengė Nalšios muziejaus muziejininkė, istorikė Nadežda Spiridonovienė


















 

 

 

 


2022-09-19

Projektas „Žydų kultūros paveldas Švenčionių apylinkėse“

 Švenčionių rajono daugiatautiškumas – šio krašto tapatybės dalis. Kasmet palaikoma tradicija paminėti buvusius žydų gyvenimo pėdsakus. Kartas nuo karto čia vykdomos pavienės iniciatyvos, siekiančios įprasminti šį paveldą. Nalšios muziejus, Švenčionių rajono žydų bendruomenė bei kūrybinių interaktyvių sprendimų kompanija „Gluk Media“ vykdė projektą, kuris leido ne tik susisteminti Švenčionių rajone esantį žydų kultūrinį paveldą, bet ir jį suskaitmeninti ir suaktualinti. Įgyvendintas projektas, parengtas interaktyvus žemėlapis su specialiai sukurtomis fotografijomis ir istoriniais faktais, leido įprasminti žydų kultūrinio paveldo elementus. Išryškinti krašto daugiakultūrinį tapatumą, kuris ne tik palengvina kultūrinio paveldo prieinamumą virtualiai, bet ir skatina  kultūrinį turizmą regione. Švenčionių rajono žemėlapis su aktyviais taškais ir multimedijų turiniu leidžia lankytojams savarankiškai susipažinti ir atrasti apylinkes. Juose veikia telefonų navigacija. Stilizuotai nupieštas, jis integruojamas į tinklalapį, o jame atvaizduojami lankytini objektai su įvairia pristatomąja medžiaga – nuotraukomis, aprašymais ir vertimu į anglų kalbą

Projektas siekia supažindinti visuomenę su žydišku paveldu Švenčionių rajone per menines patirtis, pasinaudojant inovatyviais sprendimais. Tam sukuriamas interaktyvus žemėlapis, kuris yra prieinamas per Nalšios muziejaus tinklalapį (www.nalsia.lt). Čia lokalizuojami  svarbiausi žydų kultūrinio paveldo elementai ir memorialinės vietos. Ateityje žemėlapį papildant vis naujais taškais atskleidžiančiais  žydų gyvenimo buitį.

Meninėmis patirtimis papildytas interaktyvus žemėlapis patalpinamas Muziejaus tinklalapyje, tad juo bus galima naudotis neribotą laiką, todėl juo galės pasinaudoti gausi auditorija. Be to sukurta žemėlapio turinio valdymo sistema leidžianti  lankytinų objektų ir informacijos kiekį ateityje plėsti ir bus galima žemėlapį pildyti, redaguoti ar kurti papildomą žydų paveldo tyrinėjimų vietą ,taip sudarant geresnes galimybes skatinti kultūrinį turizmą regione.

Interaktyvus žemėlapis - tai universalus įrankis, skirtas įvairių amžiaus grupių lankytojams. Jis ypač aktualus šeimoms su vaikais, jaunimui, vyresniojo amžiaus žmonėms. Galimybė, lankantis žydų kultūros paveldo objektuose, ne tik juos apžiūrėti, bet, leidžia organiškai susipažinti su kultūra ir istorija. Juo galės naudotis ir žmonės su negalia ar ne lietuviakalbiai, ne tik muziejuje, bet ir turintys prieigą prie interneto tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Projektas taip pat aktualus užsienio svečiams, besidomintiems žydų kultūros paveldu.

Projektas „Žydų kultūros paveldas Švenčionių apylinkėse“ dalinai finansuotas Lietuvos kultūros tarybos ir Švenčionių rajono savivaldybės. Projektą įgyvendino Nalšios muziejus.

2022-07-28

"Sidabro gija"

 Šiandieną Nalšios muziejų aplankė Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijos pagyvenusių žmonių asociacijos "Sidabro gija" nariai




2022-07-27

2022 m. rugpjūčio mėnesio renginiai

2022 m. rugpjūčio mėnesio renginiai

Nalšios muziejaus parodos:

1.Rugpjūčio 01 d. –  rugpjūčio 31 d. Švenčionių ir Ignalinos kraštų audinių paroda iš Nalšios muziejaus fondų.

2. Rugpjūčio 01 d. –  rugpjūčio 31 d. Jono Šalnos medžio šiekštų skulptūrų paroda ,,Prakalbintos šaknys“.

3. Rugpjūčio 01 d. –  rugpjūčio 31 d. fotonuotraukų paroda ,,Ežerų sietuvos akimirkos”.

4. Rugpjūčio 23 d.  - rugpjūčio 31 d. fotonuotraukų paroda ,,Švenčioniškiai Baltijos kelyje”.

 

2022-07-04

,,Gyvenimas užnugaryje. Zoporožė”

Nalšios muziejuje 2022 m. liepos 01 d. vyko parodos ,,Gyvenimas užnugaryje.Zoporožė” pristatymas, kurios metu buvo tiesioginis teletiltas su  šios parodos fotografe iš Ukrainos Olena Titarenko ir didžiausio savanorių centro Zoporožėj  „Palianica“ atstove Tatjana Droboti. Teletiltą vedė Iryna Bila - istorikė, edukatorė, Zoporožės architektūros muziejaus kuratorė šiuo metu savanoriaujanti Lietuvoje. Renginyje skambėjo Edilijos Činčikaitės atliekamos dainos Lietuvių ir Ukrainiečių kalba.

Paroda ,,Gyvenimas užnugaryje. Zoporožė” gyva fotoistorija apie pasiaukojimą ir savanorytsę, apie dvasios stiprybę ir gerumą, apie nepalaužiamą tikėjimą ir kasdienį stebuklą, kurį daro kiekvienas «Palyanycia» savanorių centro narys. Nuotraukos padeda savo akimis pamatyti miesto, esančio fronto užnugaryje, gyvenimą. «Palyanycia» yra didžiausias savanorių centras Zaporožėje. Be pagrindinės būstinės, centras turi biurus visuose miesto rajonuose. Kasdien apie 600 savanorių sunkiai dirba, kad priartintų pergalę.

Nalšios muziejuje nuo 2022 m. liepos 01 d. iki liepos 20 d. veikia fotonuotraukų ,,Gyvenimas užnugaryje. Zoporožė” paroda. Maloniai kviečiame apsilankyti.








2022-07-01

Nalšios muziejaus liepos mėnesio parodos:

 Nalšios muziejaus parodos:

1.Liepos 01 d. – liepos 31 d. Švenčionių ir Ignalinos kraštų audinių paroda iš Nalšios muziejaus fondų.
2.Liepos 01 d. – liepos 31 d. Jono Šalnos medžio šiekštų skulptūrų paroda ,,Prakalbintos šaknys“.
3.Liepos 01 d. – liepos 31 d. Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos pradinių klasių vaikų darbų paroda ,,Ką pamačiau Nalšios muziejuje? “.
4.Liepos 01 d. – liepos 20 d. foto nuotraukų paroda ,,Gyvenimas užnugaryje. Zoporožė”.
5.Liepos 09 d. – liepos 31 d. fotonuotraukų paroda ,,Ežerų sietuvos akimirkos”.
6.Liepos 01 d. – liepos 31 d. fotonuotraukų paroda „Skleidęs šviesą tamsoje“, skirta monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metams paminėti, Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčioje.

2022-06-27

Maloniai kviečiame į parodos pristatymą Nalšios muziejuje 2022 m. liepos 01 d. 15.00 val. ,,Gyvenimas užnugaryje. Zoporožė”. Parodos pristatymo metu numatomas teletiltas su fotografe iš Ukrainos Olena Titarenko ir didžiausio savanorių centro Zoporožėj „Palianica“ atstove Tatjana Droboti.

 


2022-06-21

Maloniai kviečiame

Birželio 13 d. – 30 d. Vaido Garlos ir Algio Jakšto fotonuotraukų paroda ,,Vandens ir žalvario kalbėjimas“, skirta Europos archeologijos dienoms Lietuvoje minėti.




😉😉


2022-06-02

4 klasės mokiniai iš Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos

Šią dieną, mažieji lankytojai, 4 klasės mokiniai iš Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos, kartu su mokytoja Aldona Misiūnienė lankėsi Nalšios muziejuje😉



Visuomenės gyvenime viskas turi pradžią ir pabaigą, po kurios belieka istorija ...

Nalšios muziejuje š. m. gegužės 20 d. vyko renginys, skirtas Švenčionių krašto žmonių žudynėms, vykdytoms 1942 m. gegužės mėnesį, atminti. Prieš renginį sušaudymo vietose: Adutiškio miestelyje, prie Adutiškio gyventojų žudynių vietos ir nacizmo aukų kapo, Švenčionėlių sen., Juodiškėlio kaime, prie Švenčionėlių gyventojų žudynių vietos ir nacizmo aukų kapo, Švenčionėlių m., kapinėse Liepų g., prie nužudytų kunigų kapo, Švenčionyse, kapinėse Lentupio g., prie Švenčionių gyventojų nacizmo aukų kapo, Švenčionyse, kapinėse Miško g., prie Švenčionių gyventojų žudynių vietos, mokytojai su mokiniais šviesiam žuvusiųjų atminimui uždegė žvakutes ir padėjo gėles. Renginyje dalyvavo Violeta Čepukova, Švenčionių rajono savivaldybės mero pavaduotoja, Teresa Sansevičienė, mero patarėja, Ina Seniūnė, Švenčionių miesto seniūnė, Kęstutis Kapačinskas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas, laikinai atliekantis vedėjo funkcijas, ugdymo įstaigų mokiniai, istorijos mokytojai bei Švenčionių krašto gyventojai. Atminimo renginys prasidėjo klasikinės muzikos kūriniais, kuriuos smuiku pagriežė istorikė-medievistė Milda Petkevičienė, Švenčionėlių miesto kultūros centro etnologė. Tylos minute pagerbtas nužudytųjų prieš 80 metų ir dabartinio karo beprotybėje žuvusių mūsų brolių ir seserų Ukrainoje atminimas. Renginio moderatorė istorikė Elena Kadzevičienė, Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnybos direktorė, atkreipė dėmesį, kad anuomet vykstant II pasauliniam karui, lygiai prieš 80 metų, 1942 m. gegužės 20 d., kai gamtoje liejosi pavasarinis džiaugsmas, mūsų krašte gedulo juodumu nusileido skausmo, baimės, sielvarto, nevilties ir netekties debesis. Visame Švenčionių krašte, įskaitant dabartinės Baltarusijos šiaurės vakarinį pakraštėlį, Lentupio apylinkes, buvo sušaudyta ne vienas šimtas taikių civilių gyventojų – šeimų vyrų, sūnų, tėvų. Po šių įvykių artimiesiems liko skausmas, didžiulis gyvenimo neteisybės kartėlis, o amžininkams daug neatsakytų klausimų. Neišmanančių arba piktavalių žmonių rankose iškraipyti arba nutylėti istoriniai faktai gali kurstyti žmonių tarpusavio nepasitikėjimą tautiniu arba religiniu pagrindu, trikdyti mūsų laikų laimingo ir darnaus gyvenimo harmoniją. Į klausimus, kokia buvo pradžia ir pabaiga, priežastys ir padariniai, bando atsakyti mokslas. Į atminimo renginį atvyko ir pranešimus skaitė istorikai, tiriantys minėtą Lietuvoje precedento neturintį atvejį, dr. Rimantas Zizas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Paieškų ir identifikavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, bei dr. Linas Kvizikevičius, VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnybos“ direktorius. Dr. Rimanto Zizo pranešimas pagrįstas archyvinių, publikuotų rašytinių ir internetinių šaltinių analize. Vokiečių karininko nužudymo aplinkybės. 1942 m. gegužės 19 d. ankstyvas rytas. Situacija buvo tokia. Jau po Maskvos lūžio sovietinė pusė džiūgavo. Jie mane, kad karas 1942 metais jau pasibaigs. Buvo pradėtos siųsti grupės į užnugarį organizuoti partizaninį karą, kelti chaosą, žmonių pasipiktinimą provokacinėmis akcijomis. Iš dalies tai ir pasiteisino. Tai buvo atvira, žiauri akcija, nukreipta prieš vokiečių pareigūnus, nors jie buvo ir ne aukščiausios politinės kategorijos, daugiausia ūkiniai darbuotojai. Vokiečiai po šių karininkų žudynių paskelbė, kad buvo nužudyta 400 žmonių. Šio skaičiaus vokiečiai niekad nekeitė. Kitų kaimyninių šalių istoriografiniai šaltiniai byloja apie žymiai didesnius skaičius. Kai kuriuose šaltiniuose minima apie labai didelį nužudytųjų skaičių, tokiu būdu parodant masiškumą. Net išplėstas žudynių vietų arealas. Švenčionių įvykiai nebuvo labai patogūs sovietinei propagandai, nes po partizanų išpuolių vokiečiai vykdė civilinių gyventojų sušaudymo egzekucijas. Švenčionių krašto žudynės – tai precedento neturintis atvejis. Tokių Lietuvoje II pasaulinio karo metu nebuvo. Suimti ir sušaudyti buvo nekalti civiliai gyventojai. Istorikas akcentavo, kad šiuo metu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro istorikai rengia mokslinę publikaciją, kuri detaliai atskleis šių įvykių priežastis, pasekmes ir padarinius. Istorikas dr. Linas Kvizikevičius pabrėžė, kad pats baisiausias žmonijos išradimas yra karas. Karas nebūna kažkieno laimėtas ar pralaimėtas, nes nukenčia jame visi. Labiausiai nukenčia civiliai gyventojai, kuriuos nekaltai žudo. Kiekvieno žmogaus nužudymas yra atėmimas ateities jo vaikui, jo anūkams. Norint išsiaiškinti tiesą reikia nebijoti kalbėti atvirai, tačiau reikia kalbėti objektyviai. Dr. Lino Kvizikevičiaus vadovaujama VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnybos“ veikla prasidėjo daugiau nei prieš 8 metus. Ši veikla yra susijusi su nužudytų asmenų II pasaulinio karo metu ir pokaryje paieška, identifikavimu ir perlaidojimu. Šiais metais labai aktyviai šią veiklą pradėjo vykdyti ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras. Pranešėjas akcentavo, kad mums, dabar gyvenantiems, svarbu atstatyti istorinę tiesą, kokia ji bebūtų. Šios tiesos nereikia niekuomet slėpti. Neapykanta yra pats sunkiausias dalykas. Pranešimo pabaigoje istorikas ištarė frazę, kad karas užsibaigia tada, kada paskutinis karys atsigula į kapines.

Baigdama renginį moderatorė E. Kadzevičienė palinkėjo, kad istorijos pamokos saugotų valstybę ir jos piliečius nuo karo ir gyvenimo klaidų.
Parengė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė, Nalšios muziejus