Nalšios muziejaus keliaujanti etnomokykla vėl sukvietė gimnazistus

            Kaip jau anksčiau buvo skelbta spaudoje, praėjusiais metais Nalšios muziejaus keliaujanti etnomokykla lankėsi rajono gimnazijose. Edukacinių užsiėmimų tikslas buvo supažindinti gimnazistus su unikaliu lietuvių liaudies folkloro fenomenu – polifoninėmis giesmėmis sutartinėmis, paaiškinti, kodėl jos buvo įtrauktos į UNESCO nematerialiojo paveldo sąvadą. Šį užsiėmimą vedė ir sutartinių atlikimo meno mokė geriausia Lietuvoje šios srities žinovė profesorė Daiva Vyčinienė. Pasigaminti iš gamtinės medžiagos skudučius ir paskudučiuoti instrumentines sutartines išmokome iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros mokslinės bendradarbės Varsos Liutkutės - Zakarienės. Lazdinių – Adutiškio folkloro ansamblis, vykęs su mumis į edukacinius užsiėmimus, pademonstravo autentišką programą „Parugės”, kurioje skambėjo Švenčionių krašto sutartinės.

            Šiais metais, Kultūros ministerijos finansuoto projekto dėka, mes turėjome galimybę pratęsti ir išplėsti šią išvykstamąją edukacinę veiklą. 2013 metų spalio 28 – 29 dienomis Nalšios muziejaus keliaujanti etnomokykla, jaukiai įsikūrusi Kaltanėnų ugdymo turizmo centro patalpose, vėl svetingai pakvietė Švenčionių Z. Žemaičio, Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos ir Pabradės „Ryto” gimnazijos moksleivius, šįkart jau į dviejų dienų etnostovyklą.

Etnostovyklosidėja tokia: sumanyta pagilinti jau pernai įgytas žinias apie sutartines bei praktinius jų atlikimo įgūdžius, taip pat pasimokyti rišti lietuviškus tradicinius sodus bei pasimokyti rinktinių, vytinių, pintinių juostų gamybos meno.  Šalia patyrusių pedagogių – jau minėtų profesorės Daivos Vyčinienės ir Varsos Liutkutės - Zakarienės, į edukacinę veiklą įsijungė dvi puikios mūsų rajono sertifikuotos meistrės - sodų rišėja, respublikinio „Aukso vainiko” laureatė Janina Pavliukevičienė ir juostų pynėja, audėja bei rišėja Rasa Breidokienė.

O atskleisti ryšį tarp sutartinių, sodų ir juostų, pajausti, kad etninė kultūra yra gili, vieninga sistema, mums padėjo mūsų kraštietis etnologas Jonas Vaiškūnas. Jo žodžiais tariant, turime daug tradicinių vertybių, kurias kitos tautos jau prarado, taigi privalome jas suprasti, vertinti ir saugoti.

Dvi dienos prabėgo lyg viena akimirka. Tai buvo turiningas, prasmingas mūsų rajono jaunimo laisvalaikis, kupinas smagių akimirkų, nutviekstų pažinimo džiaugsmo ir laužo liepsnos.

Nuoširdus ačiū puikiems dėstytojams - Daivai Vyčinienei, Varsai Liutkutei – Zakarienei, Jonui Vaiškūnui, Janinai Pavliukevičienei, Rasai Breidokienei, užsiėmimus padėjusių organizuoti gimnazijų administracijai, ir ypač – mokymo dalies vedėjoms Daivai Jasiulionienei, Jūratei Guigienei ir Editai Meškovienei. Dėkojame gimnazistus lydėjusioms pedagogėms Jūratei Vitkauskienei, Editai Rudinskienei, Irmai Asinavičienei, Alfredai Karovackienei.

Atskirą žodį norėčiau tarti apie Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centrą ir jo vadovą Kęstutį Lisauską.  Vykdant etnostovyklos projektą, o šį darbą gerai padaryti tikrai nelengva, - tą patvirtins kiekvienas, kam teko organizuoti panašaus pobūdžio užsiėmimus – nuolat jautėme draugišką petį ir konkrečią pagalbą organizuojant Nalšios muziejaus etnostovyklos darbą. Džiugu, kad neapsiribojama vien patalpų nuoma bei maitinimu,  kad centro darbuotojai su direktoriumi Kęstučiu Lisausku priešakyje – nuolatiniai draugiški, nuoširdūs pagalbininkai, neskaičiuojantys darbo valandų, o visa savo širdimi atsidavę vaikams pedagogai.

Ši muziejaus organizuota etnostovykla – pirmoji, bet tikrai ne paskutinė. Juk laukia dar daug neatskleistų etninės kultūros temų, kurias kvalifikuotai, įdomiai ir patraukliai pateikus, jaunose širdyse, tikiu, įžiebsime meilės kibirkštėlę savo gimtajam Švenčionių kraštui, savo brangiajai Lietuvai.  

V. Balčiūnienė,

Nalšios muziejaus etninės

veiklos skyriaus vedėja