Baltų vienybės dieną Nalšios žemėje liepsnojo laužai

 Rugsėjo 22 – ąją, pažymint Baltų vienybės dieną ir rudens lygiadienį, trys archajiškos Švenčionių krašto vietovės – Reškutėnai, Perkūno kalnas ir Kačėniškės piliakalnis – nušvito laužų ugnimi, prabilo pasakojimais, suskambo sutartinių skambėsiu. Ant Perkūno kalno, pagonybės laikus mininčio piliakalnio, susirinkę Baltų ugnies sąšaukos dalyviai prisiminė, kad rudens lygiadienis – tai metas, kai diena susilygina su naktimi, savotiška takoskyra tarp šilumos ir šalčio, dienos ir nakties. Žmogus, būdamas neatsiejama gamtos dalis, nuolat junta šiuos pasikeitimus ir perteikia juos per giesmes ar apeigas. Nalšios Muziejaus istorikė Nadežda Spiridonovienė visus susirinkusius nukėlė į praeitį , į ugnies sąšauką ant piliakalnių, kvietė vienytis kovai – ginti savo žemes, gyvastį, kultūrą. Nepaisant valstybes skiriančių ribų, po pasaulį pasklidusius baltų palikuonis vienija iš protėvių paveldėta pasaulėžiūra, gyvos tradicijos ir papročiai.