Išleista knyga „Laiko tėkmės neištrinti vardai. Žymus Švenčionių krašto žmonės I dalis“

Nalšios muziejaus darbuotojai paruošė knygą „Laiko tėkmės neištrinti vardai. Žymus Švenčionių krašto žmonės I dalis“.

Pratarmė

Švenčionių kraštas – nuostabus savo gamta, istorija ir žmonėmis Rytų Lietuvos kampelis. Praeityje – tai Nalšios žemės dalis, neatsiejama nuo lietuvių genčių, o vėliau ir Lietuvos valstybės kultūros ir istorinio likimo. Nuo pat viduramžių čia kūrėsi ir kitų tautų žmonės, – tai valdovų pakviesti, tai patys atvykę. Visi čia rado geras sąlygas savo verslui, kalbai ir kultūrai. Ramybę sudrumsdavo karai, išblaškydavę šeimas, naikinę žmonių užgyventą turtą, sukeldavę baimę ir neviltį. Po karų pasikeitusios valdžios vykdydavo savo valstybei naudingą politiką, dažniausiai lietuvių ir kitų čia gyvenusių tautų sąskaita. Buvo okupacijų, kurios kėsinosi į tautų kalbą, savimonę, kultūrą ir net egzistavimą.

Švenčionių krašto neaplenkė sukilimai prieš ilgiausiai trukusią carinės Rusijos valdžią ir po jų vykdytos represijos bei rusifikavimo priemonės. Žmonių atmintis ir paminklai saugo 1831 m. sukilėlių, po 1863-64 m. sukilimo lietuviškas knygas platinusių ir lietuvių kalbos mokiusių knygnešių ir daraktorių vardus. XX a. pirmoje pusėje krašto lietuvybės puoselėtojomis tapo lietuviškos draugijos, tarp kurių pažymėtina „Ryto“ draugija. Tarpukaryje, kai Vilniaus kraštas buvo lenkų atplėštas nuo Lietuvos, Švenčionių krašto pasididžiavimu tapo lietuviška gimnazija, saugojusi krašto dvasią, stumiamą iš viešojo gyvenimo lietuvių kalbą. Jos mokytojai – veiklūs ir pasiaukojantys idealistai ir krašto patriotai, įskiepydavę šias savybes ir mokiniams. Deja, daugumai krašto šviesuolių teko patirti baisiausius sovietinių okupantų trėmimus, žudymus, šeimų persekiojimus. Dalis jų stojo ginti laisvę su ginklu rankose įsiliedami į partizaninį judėjimą, kiti panaudojo visas įmanomas neginkluotas priemones gimtajai kalbai, tautiškumui, religijai, tradicijoms, istorinei atminčiai išsaugoti, rizikuodami netekti darbo, užkirsdami kelią sėkmingai karjerai.

Yra iš Švenčionių krašto kilusių arba čia gyvenusių žmonių, kurių nuopelnai mokslo, literatūros, muzikos, medicinos, sporto srityse pripažinti toli už Švenčionių krašto ribų ir kurių neįveikė laikas.

„Laiko tėkmės neištrinti vardai“ – tai I dalis leidinio, skirto supažindinti su žymiais žmonėmis, kūrusiais Švenčionių krašto istoriją, nusipelniusiais visos Lietuvos mokslui ir kultūrai, kovojusiais už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Nalšios muziejaus darbuotojai surinko gausią biografinę medžiagą iš knygų, laikraščių, žymius žmones pažinojusiųjų atsiminimų, kraštotyros darbų. Tai įdomi, išliekamąją vertę turinti informacija.

Artimiausiu metu Nalšios muziejaus darbuotojai ruošiasi išleisti II leidinio dalį ir bus dėkingi už skaitytojų atsiliepimus, pasiūlymus, biografinius duomenis ir kitokią pagalbą.

Sudarytojai

Knygoje rasite Anupro Labučio, Jono Burbos, Justino Petronio, Placido Šarkausko, Leono Bielinio, Ambraziejaus Jakavonio, Kazimiero Černiausko, Aleksandro Rymo, Jono Skruodžio, Zigmo Žemaičio, Manto Untulio, Vlado Mamiūno-Maminsko, Pranės Bielinienės, Izidoriaus Kazakevičiaus, Stasio Kadzevičiaus, Pranciškaus Norvaišos, Baltramiejaus Jurgelio, Viktoro Ruokio, Nikodemo Švogžlio-Milžino, Pranės Dundulienės, Veronikos Maminskaitės-Kulbokienės, Česlovo Kudabos, Igno Šilkinio, Antano Šerėno, Juliaus Siniaus, Vinco Žaliaduonio-Roko, Stasio Guigos-Tarzano, Broniaus Laurinavičiaus, Augustino Voldemaro, Benjamino Kovarskio ir Franco Žvirkos biografijas.