2011-03-14

KOMPOZITORIAUS JULIAUS SINIAUS 100-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ PAMINĖJIMAS


12 val. mišios Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčioje už Julių Sinių

13 val. renginys Nalšios muziejuje, skirtas kompozitoriaus 100-osioms gimimo metinėms paminėti

Veiks paroda "J. Siniaus gyvenimo akimirkos"


Julius Sinius, kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas gimė 1911 metų vasario 22 dieną Švenčionių apskrities Vaiškūnų kaime, ūkininkų šeimoje.

Baigęs Švenčionių gimnaziją Julius įstojo į privačią Montvydo vargonininkų mokyklą Vilniuje, kurią baigęs liko vargonininkauti tuo metu vienintelėje lietuviškoje Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Čia J. Sinius įkūrė bažnytinį chorą, kuris buvo 1937 metais garsiojo choro „Varpas“ užuomazga.

J.Sinius studijavo M. Karlovičiaus konservatorijoje kompoziciją ir dirigavimą pas prof. Seligovskį. 1938 metais baigęs konservatoriją, parašė „Lietuvių liaudies simfoniją“, ir tai buvo jo kūrybinės eros pradžia. J.Sinius yra sukūręs siuitą „Sigutė“, kantatą „Tėvynei“, „Plaukėjai verpetuose“, muziką spektakliui „Vykinto žygis“ ir kt. Iš viso yra parašęs 43 dainas ir 86 giesmes.

1937 metais sausio 17 d. kompozitorius J.Sinius sukūrė šeimą. Jo žmona buvo Konstancija Marcinkevičiūtė, „Vaidilos“ teatro aktorė. Sinių šeima susilaukė keturių vaikų.

Sovietų okupacija J.Siniaus kūrybiniame gyvenime buvo išbandymų laikotarpis. 1940-aisias kompozitoriumi susidomėjo tarybinės saugumo sistemos. 1941 metais J.Sinius buvo suimtas ir kalinamas Lukiškėse, vežamas į Rusiją pabėgo.

1944 metais Sinių šeima persikėlė į Švenčionis. Čia jis dirbo Švenčionių gimnazijoje bei vargoninkavo bažnyčioje, kur subūrė du chorus. Jo vadovaujamas choras 1946 metais tapo respublikinės dainų šventės laureatu.

1948 metais J.Sinius kartu su šeima buvo ištremtas į Krasnojarską. J.Siniaus kūrybinė ugnis buvo dešimčiai metų užgesinta. Jo paties žodžiais tariant: „Lakštingala narve negieda“.

Originali J. Siniaus giesmė pagal F. Kiršos eiles „Skausmo kryžkelėje“ simbolizavo realybę. Paleistas iš Sibiro 1957 metais visiškai palaužta sveikata vėl ėmėsi kūrybos, ugnelė vėl įsidiegė. Jis rašė dainas ir muziką konkursams, dėstė muziką rusų vidurinėje mokykloje, vargonininkavo į Šv. Mikalojaus bažnyčioje, vadovavo universiteto orkestrui, važinėjo su koncertais po Lietuvą. Sumanymų turėjo daug, bet nespėjo jų visų įgyvendinti.

Julius Sinius mirė sulaukęs 48 metų, palaidotas Antakalnio kapinėse. Liko prasmingi jo darbai, liudijantys ir primenantys šią nepaprastą asmenybę.

Renginio akimirkos:














0 Komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]

Nuorodos į šį pranešimą:

Sukurti nuorodą

<< Pradinis puslapis