NALŠIOS MUZIEJAUS SENOJO FOLKLORO ANSAMBLIS „DOBILE“

Mes – švenčioniškės, 2003-iaisiais susibūrę į sutartinių giedotojų grupę. Mus visas jungia susidomėjimas archaiškomis, savitomis mūsų gimtosios Nalšios žemės paruginėmis giesmėmis. Šios giesmės labai skiriasi nuo kitų dažnai girdimų dainų ir net nuo kitų Lietuvos šiaurrytinės dalies sutartinių.

Ansamblio pavadinimas „Dobile“ siejamas su dobilo tematika, būdinga mūsų krašto sutartinėms, kurios daugiausia yra apeiginio javų lankymo giesmės. Sprendžiant iš giesmių tekstų, jos galėjo atsirasti drauge su javų lankymo papročiais dar lydiminės žemdirbystės laikais, geležies amžiuje.

Nuo pirmojo mūsų viešo pasirodymo praėjo septyneri metai. Tai – tik pradžia. Dirbame rimtai – neapsiribojame vien tekstų ir melodijos atkūrimu: juk reikia tai giesmei įdėti ir Nalšios žemės sielą. Kokia ji? Atsigręžkime į praeitį: slavų spaudžiama lietuvių gentis atkeliavo ir įsikūrė rytinėje Lietuvoje. Vėliau ir visa Lietuva nuo jos gavo pavadinimą. Savo gyvenimo būdu, kultūra ji skyrėsi nuo kitų Lietuvos teritorijoje gyvenusių genčių. Paprašytas apibūdinti lietuvių genties bruožus, archeologas profesorius Eugenijus Jovaiša pasakė: „Manau, atšiaurokas griežtumas visur – gyvenime, elgsenoje, puošyboje. Šią gentį iš rytų spaudė slavai, ji traukėsi, kol apsigyveno čia, Rytų Lietuvoje. Tai buvo keliaujanti gyvulių augintojų gentis, o ne taikūs, ramūs pajūrio žemdirbiai“. Tokia ir nalšėnų sutartinė – juk tai pirmapradė rimta, apeigų metu atliekama giesmė. Jos simbolių kalbą reikia mokėti skaityti. Pajusti.

Išgirdus pirmą kartą, labai sunku suprasti šių giesmių vertę. Tai nėra estetinė kategorija – „graži daina“. Sutartinių vertingumą suvokti galima tik istoriniame-etnologiniame kontekste, žinant, kada ir kodėl jos būdavo atliekamos. Todėl manome, kad mūsų veikla turėtų būti daugiau šviečiamoji, nei koncertinė.

Mums paruginės sutartinės buvo tikras atradimas: pradžioje lyg ir neįdomu: atrodo, tokia paprastutė, monotoniškai besikartojanti melodija. Bet kaip tobulai ji ima skambėti giedant sutartiniškai trim pulkais... Kiekvienas garsų sąskambis – savo vietoje, derantis su kitais, esančiais šalia. Tos giesmės – tarsi laiko vandenų nugludinti tobulos formos grynuoliai!

Visada jaučiame, kad sutartinių giedojimas sukuria ypatingą aurą – tokio, šviesaus skaidrumo, ramybės, darnos ir paprastumo. Sutartinių giedojimas padeda pajusti tą giluminį ryšį, siejantį mus visus – buvusius, esančius ir būsimus. Erdvėje ir Laike. Mus – lietuvių genties žmones...

Norime atkurti savojo krašto tikrąsias praeities vertybes, norime atkurti tai, kas vertinga, įdomu, tuo džiaugtis pačios, bet svarbiausia – pasidalinti su Jumis. Su tais, kurių šaknys čia, Nalšios žemėje!

Nalšios muziejaus senojo folkloro ansamblis „Dobile”:

 1.  Violeta Balčiūnienė, ansamblio vadovė

 2.  Rūta Baliukonienė, dainininkė

 3.  Jolita Budrytė, dainininkė

 4.  Žydrė Kalitončikienė, dainininkė

 5.  Žydrius Mukulys, dūdmaišis

 6.  Andrius Navickas, pasakotojas

 7.  Halina Pauliukėnienė, dainininkė

 8.  Rima Rakitienė, dainininkė

 9.  Ramunė Rumbutytė – Muchlia, dainininkė

 10.  Eglė Rutkauskienė, dainininkė

 11.  Danguolė Vaškinelienė, dainininkė

 12.  Jūratė Vitkauskienė, dainininkė