JOLANTOS MORKVĖNIENĖS IR VLADIMIRO AZANOVO DAILĖS PARODA
Gruodžio 3–17 dienomis Nalšios muziejuje vyks Jolantos Morkvėnienės ir Vladimiro Azanovo dailės paroda "Veidrodis".
Parodos uždarymas įvyks gruodžio 17 d. 12 val. Maloniai kviečiame apsilankyti.
Vladimiras Azanovas gimė 1957 metais Azerbaidžano sostinėje Baku. Nuo pat mažumės mėgo piešti – ant popieriaus, tapetų, medžio, kartono, betoninių sienų… Spalvos padėdavo jam išreikšti išskirtinį dvasios laisvumą. 1967 – 1970 metais vaizduojamojo meno paslapčių mokėsi vietos vaikų dailės mokykloje.
Nuo 1979 metų gyvena Vilniuje. 1984 – 1989 metais nuotoliniu būdu studijavo fotožurnalistiką Maskvos liaudies kultūros universitete. Šiam pomėgiui skyrė visą savo laisvalaikį. Jo nuotraukos buvo spausdinamos įvairiuose periodiniuose leidiniuose.
2000 – 2001 metais tapybos ir piešimo įgūdžius lavino bei dailės istorijos žinias gilino profesoriaus Augustino Savicko dailės galerijos mokykloje. Patirties sėmėsi iš žinomų Lietuvos dailininkų Augustino ir Raimundo Savickų, Antano Beinoravičiaus, menotyrininko Alfonso Andriuškevičiaus.
Nuo 2000 metų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos narys.
2003-iaisiais piešimo privačiai mokėsi Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Jono Kazlausko studijoje.
Savo kūryboje dažnai remiasi ir dailininko Audriaus Gražio patarimais. Iš klasikinės dailės atstovų labiausiai jam imponuoja Albrechtas Diureris, kurį dailininkas laiko savo dvasiniu mokytoju.
Vladimiro Azanovo darbams būdingas ekspresyvus abstrakcionizmas. Ryškaus kolorito paveikslai dažniausiai gimsta iš jų autoriaus pasąmonės gelmių. Dauguma darbų yra sukaupta privačiose kolekcijose. 2007 metais dailininkas padovanojo savo paveikslą Santariškių vaikų ligoninei Vilniuje, 2008-aisiais – trys jo dovanoti darbai papuošė Šakių rajono Ilguvos pensionato interjerą.
Parodos autorius yra dalyvavęs keliolikoje parodų: grupinėje parodoje Ignalinoje (2000), Lietuvos tautodailės parodoje Vilniuje (2001), kasmetinėse Augustino Savicko dailės mokyklos mokinių parodose Vilniuje (2001-2007), 2003 metų Lietuvos tautodailės parodoje „Arkos“ galerijoje Vilniuje, grupinėje parodoje „Gaudrės” galerijoje Vilniuje (2008), grupinėje parodoje galerijoje „Egavis” Vilniuje (2008), Lietuvos tautodailės parodoje, skirtoje Lietuvos tūkstantmečiui pažymėti, Vilniuje (2009), grupinėje parodoje interjero ir apdailos centre ,,Domus galerija” (2009), Vilniaus apskrities kultūros centre (2009).
2008 metų sausį savo jubiliejaus proga Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje Vilniuje Vladimiras Azanovas surengė savo pirmąją personalinę dailės parodą „Brendis – I“.
Žinomas Lietuvos parapsichologas ir astrologas Vladimiras Azanovas neslepia, kad tapyba tėra jo laisvalaikio pomėgis, malonus užsiėmimas. Vis dėlto jis pripažįsta, kad kūryba lyg veidrodis atspindi autoriaus sielą. Todėl neatsitiktinai savo ir Jolantos Morkvėnienės parodai buvo pasirinktas ,,Veidrodžio” pavadinimas.
Nuoširdžiai tikime, kad kiekvienas, apsilankęs šioje parodoje ir pažvelgęs į šių dviejų gražių ir šviesių žmonių sielų veidrodį, ne tik pajus atgaivą tamsų ir drėgną rudenį, bet ir pats taps šviesesnis…
Jolanta Morkvėnienė gimė 1966 metais kovo 10 dieną Kretingoje, tarnautojų šeimoje. Mokėsi Kretingos 3-iojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1984 metais. Be to, 1981-aisiais baigė vietos muzikos mokyklos fortepijono klasę. Studijavo istoriją Vilniaus pedagoginiame universitete. Dešimt metų dirbo Lietuvos dailės muziejuje mokslo darbuotoja. Nuo 1997 metų dirba UAB „Šklėriai“ buhaltere.
Tapyti pradėjo po vyro Gintaro netekties, paskatinta šeimos draugo – bioenergetiko ir tautodailininko Vladimiro Azanovo. Tokiu būdu norėjo užsimiršti, o ir geriau pažinti save. Iš pradžių baltoje drobėje ji pabandė derinti spalvas. Skausmą naikinanti kūryba išsiliejo ryškių spalvų abstrakcija. Formos ir kompozicijos klausimai tuomet dar nebuvo svarbūs. Tačiau noras tapyti palengva užvaldė ją visą. Naujam pomėgiui įgyvendinti tiko net statybų plokštės ir dažytojų teptukai. Šalia abstrakčių vaizdų „pražydo“ ryškiaspalvės gėlės.
Mamos užsidegimą karštai palaikė dukros Odeta ir Aistė. Pagaliau Jolanta išdrįso savo paveikslus nusinešti į darbavietę ir pasipuošti jais kabinetą. Nekilnojamojo turto agentūros darbuotojai nustebo pamatę, kad jų kolegė, gan griežtos profesijos atstovė, apdovanota tokiu išskirtiniu talentu.
Pirmąsias personalines dailės parodas Jolanta surengė savo gimtinėje – Kretingoje (2008m. sausis, 2009 m. birželis).
2009 metų spalio mėnesį jos paveikslai buvo eksponuojami interjero ir apdailos centro ,,Domus galerija” salone „Monte Cristo“, Vilniuje, Vilniaus apskrities kultūros centre.
Pastaroji, Nalšios muziejuje eksponuojama paroda, kurioje savo darbus rodo ir Jolantos drąsintojas bei įkvėpėjas Vladimiras Azanovas, dailininkei mėgėjai yra jau penktoji. Nuo abstrakcijų ir gėlių vaizdavimo tapytojos diapazonas išsiplėtė iki natiurmortų ir peizažų, apie kuriuos anksčiau ši švelnios, moteriškos prigimties dailininkė išdrįsdavo tik svajoti.
Nuoširdžiai linkime Jolantai patirti daug nepakartojamų įspūdžių, susirasti naujų draugų, eksponuojant jos ir Vladimiro darbus Vilniaus apskrityje, o gal kada nors ir šviesaus atminimo jos vyro Gintaro tėviškėje – Biržuose.
Vladimirui dėkojame už jauno talento moralinį palaikymą ir visokeriopą skatinimą.
Vladimiro Azanovo asmeninis puslapis
Vladimiras Azanovas: supratau, kas yra pragaras ir mirtis (interviu)
Akimirkos iš parodos uždarymo:
Nalšios muziejaus grupės "II" pasirodymas J. Morkvėnienės ir V. Azanovo parodos "Veidrodis" uždaryme
Parodos uždarymas įvyks gruodžio 17 d. 12 val. Maloniai kviečiame apsilankyti.
Vladimiras Azanovas gimė 1957 metais Azerbaidžano sostinėje Baku. Nuo pat mažumės mėgo piešti – ant popieriaus, tapetų, medžio, kartono, betoninių sienų… Spalvos padėdavo jam išreikšti išskirtinį dvasios laisvumą. 1967 – 1970 metais vaizduojamojo meno paslapčių mokėsi vietos vaikų dailės mokykloje.
Nuo 1979 metų gyvena Vilniuje. 1984 – 1989 metais nuotoliniu būdu studijavo fotožurnalistiką Maskvos liaudies kultūros universitete. Šiam pomėgiui skyrė visą savo laisvalaikį. Jo nuotraukos buvo spausdinamos įvairiuose periodiniuose leidiniuose.
2000 – 2001 metais tapybos ir piešimo įgūdžius lavino bei dailės istorijos žinias gilino profesoriaus Augustino Savicko dailės galerijos mokykloje. Patirties sėmėsi iš žinomų Lietuvos dailininkų Augustino ir Raimundo Savickų, Antano Beinoravičiaus, menotyrininko Alfonso Andriuškevičiaus.
Nuo 2000 metų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos narys.
2003-iaisiais piešimo privačiai mokėsi Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Jono Kazlausko studijoje.
Savo kūryboje dažnai remiasi ir dailininko Audriaus Gražio patarimais. Iš klasikinės dailės atstovų labiausiai jam imponuoja Albrechtas Diureris, kurį dailininkas laiko savo dvasiniu mokytoju.
Vladimiro Azanovo darbams būdingas ekspresyvus abstrakcionizmas. Ryškaus kolorito paveikslai dažniausiai gimsta iš jų autoriaus pasąmonės gelmių. Dauguma darbų yra sukaupta privačiose kolekcijose. 2007 metais dailininkas padovanojo savo paveikslą Santariškių vaikų ligoninei Vilniuje, 2008-aisiais – trys jo dovanoti darbai papuošė Šakių rajono Ilguvos pensionato interjerą.
Parodos autorius yra dalyvavęs keliolikoje parodų: grupinėje parodoje Ignalinoje (2000), Lietuvos tautodailės parodoje Vilniuje (2001), kasmetinėse Augustino Savicko dailės mokyklos mokinių parodose Vilniuje (2001-2007), 2003 metų Lietuvos tautodailės parodoje „Arkos“ galerijoje Vilniuje, grupinėje parodoje „Gaudrės” galerijoje Vilniuje (2008), grupinėje parodoje galerijoje „Egavis” Vilniuje (2008), Lietuvos tautodailės parodoje, skirtoje Lietuvos tūkstantmečiui pažymėti, Vilniuje (2009), grupinėje parodoje interjero ir apdailos centre ,,Domus galerija” (2009), Vilniaus apskrities kultūros centre (2009).
2008 metų sausį savo jubiliejaus proga Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje Vilniuje Vladimiras Azanovas surengė savo pirmąją personalinę dailės parodą „Brendis – I“.
Žinomas Lietuvos parapsichologas ir astrologas Vladimiras Azanovas neslepia, kad tapyba tėra jo laisvalaikio pomėgis, malonus užsiėmimas. Vis dėlto jis pripažįsta, kad kūryba lyg veidrodis atspindi autoriaus sielą. Todėl neatsitiktinai savo ir Jolantos Morkvėnienės parodai buvo pasirinktas ,,Veidrodžio” pavadinimas.
Nuoširdžiai tikime, kad kiekvienas, apsilankęs šioje parodoje ir pažvelgęs į šių dviejų gražių ir šviesių žmonių sielų veidrodį, ne tik pajus atgaivą tamsų ir drėgną rudenį, bet ir pats taps šviesesnis…
Jolanta Morkvėnienė gimė 1966 metais kovo 10 dieną Kretingoje, tarnautojų šeimoje. Mokėsi Kretingos 3-iojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1984 metais. Be to, 1981-aisiais baigė vietos muzikos mokyklos fortepijono klasę. Studijavo istoriją Vilniaus pedagoginiame universitete. Dešimt metų dirbo Lietuvos dailės muziejuje mokslo darbuotoja. Nuo 1997 metų dirba UAB „Šklėriai“ buhaltere.
Tapyti pradėjo po vyro Gintaro netekties, paskatinta šeimos draugo – bioenergetiko ir tautodailininko Vladimiro Azanovo. Tokiu būdu norėjo užsimiršti, o ir geriau pažinti save. Iš pradžių baltoje drobėje ji pabandė derinti spalvas. Skausmą naikinanti kūryba išsiliejo ryškių spalvų abstrakcija. Formos ir kompozicijos klausimai tuomet dar nebuvo svarbūs. Tačiau noras tapyti palengva užvaldė ją visą. Naujam pomėgiui įgyvendinti tiko net statybų plokštės ir dažytojų teptukai. Šalia abstrakčių vaizdų „pražydo“ ryškiaspalvės gėlės.
Mamos užsidegimą karštai palaikė dukros Odeta ir Aistė. Pagaliau Jolanta išdrįso savo paveikslus nusinešti į darbavietę ir pasipuošti jais kabinetą. Nekilnojamojo turto agentūros darbuotojai nustebo pamatę, kad jų kolegė, gan griežtos profesijos atstovė, apdovanota tokiu išskirtiniu talentu.
Pirmąsias personalines dailės parodas Jolanta surengė savo gimtinėje – Kretingoje (2008m. sausis, 2009 m. birželis).
2009 metų spalio mėnesį jos paveikslai buvo eksponuojami interjero ir apdailos centro ,,Domus galerija” salone „Monte Cristo“, Vilniuje, Vilniaus apskrities kultūros centre.
Pastaroji, Nalšios muziejuje eksponuojama paroda, kurioje savo darbus rodo ir Jolantos drąsintojas bei įkvėpėjas Vladimiras Azanovas, dailininkei mėgėjai yra jau penktoji. Nuo abstrakcijų ir gėlių vaizdavimo tapytojos diapazonas išsiplėtė iki natiurmortų ir peizažų, apie kuriuos anksčiau ši švelnios, moteriškos prigimties dailininkė išdrįsdavo tik svajoti.
Nuoširdžiai linkime Jolantai patirti daug nepakartojamų įspūdžių, susirasti naujų draugų, eksponuojant jos ir Vladimiro darbus Vilniaus apskrityje, o gal kada nors ir šviesaus atminimo jos vyro Gintaro tėviškėje – Biržuose.
Vladimirui dėkojame už jauno talento moralinį palaikymą ir visokeriopą skatinimą.
Vladimiro Azanovo asmeninis puslapis
Vladimiras Azanovas: supratau, kas yra pragaras ir mirtis (interviu)
Akimirkos iš parodos uždarymo:
Nalšios muziejaus grupės "II" pasirodymas J. Morkvėnienės ir V. Azanovo parodos "Veidrodis" uždaryme
0 Komentarai (-ų):
Rašyti komentarą
Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]
<< Pradinis puslapis