Kovotojai už lietuvišką žodį - knygnešiai
Lietuvai ir lietuvių tautai istorinis kelias buvo akmenuotas ir
negailestingas. 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto
lietuvių pilietinė savimonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų
liepsnomis. Pralaimėjus sukilimams buvo uždrausta lietuviška spauda, knygos ir
lietuviškas žodis. Švenčionių apylinkėje atsirado nemažai drąsuolių, kurie
pasiryžo atgabenti savo kraštiečiams lietuviškų knygų kurias spausdino užsienyje
ir slapta gabeno į Lietuvą. Prasidėjo knygnešių epocha – unikalus reiškinys to
meto Europoje.
Į Rytprūsius keliavo Adutiškio
valsčiuje, Jakelių kaime gyvenę drąsūs knygnešiai Jonas ir Motiejus Rakauskai,
.Švenčionių apylinkėse geriausiai veikė trys knygnešiai: tai Kurpių kaimo
valstietis siuvėjas Mykolas Vaiškūnas ir jo brolis Stanislovas, Želabų kaimo
gyventojas Adomas Padleckas. Jas atneštas platino Švenčionių mieste, parapijos
name, buvusioje parduotuvėlėje, savininkė Šakalienė. Apie 1894 metus
Švenčionyse vikaru dirbo Placidas Šarkauskas – didis knygnešių organizatorius. Nepaisydama
persekiojimų, lietuviška spauda augo. Nuo 1883 iki 1903 metų išspausdintos 1372
knygos.
Carizmo politika uždrausti lietuvišką žodį pralaimėjo. 1904 metų
gegužės 7 dieną draudimas panaikintas. Švenčionių kraštas dar ilgai kovojo už
lietuviško žodžio ir rašto legalizavimą. Todėl negalime pamiršti skaudžių
pamokų ir tautiečių išgyvenimų. Jų kilnūs tikslai ir žygdarbiai neturi nueiti
užmarštin. Manyčiau, kad vertėtų bent savo krašto istoriją nagrinėti ne vien
per pamokas, bet ir keliaujant po rajono apylinkes.
Nalšios muziejus minėdamas knygnešio dieną kovo 16 pakvietė Švenčionių
krašto bendruomenę į renginį . Buvo pristatyta senų knygų paroda iš muziejaus
fondų ir vyko filmo „Knygnešys“ peržiūra. Dėkoju Švenčionių Zigmo Žemaičio
gimnazijos ir Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos vadovams už bendradarbiavimą
pilietiškai auklėjant jaunąją kartą. Tik bendrų bendruomenės pastangų dėka
muziejus ir gimnazija gimnazistams gebės visapusiškai atskleisti Švenčionių
krašto istoriją.
0 Komentarai (-ų):
Rašyti komentarą
Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]
<< Pradinis puslapis