Pintinės juostos

          Manoma, kad pynimas yra seniausias menas pasaulyje. Lietuvių tautinės juostos, kaip ir pasakos, dainos, šokiai, turi senas tradicijas. Šios tradicijos tvirčiausiomis gijomis susieja visas kartas. Pažinti jas ir branginti - mūsų pareiga. Lietuvoje juostos daugiausiai buvo pinamos rytų Aukštaitijoje – Zarasų, Švenčionių, Ukmergės ir Utenos rajonuose, šiek tiek juostų buvo pinama ir Žemaitijoje.

          Nalšios muziejuje ir Švenčionių progimnazijoje vyko pintinių juostų edukaciniai užsiėmimai. Nalšios muziejaus muziejininkė- etnografė Inga Kujalienė pasakojo apie juostų atsiradimo istoriją senovėje Aukštaitijos krašte.

         Aukštaičių pintinių juostų spalviniai deriniai atitinka XIX a. aukštaičių kostiumo audinių koloritą. Pagrindinės, mėgstamiausios spalvos – įvairių atspalvių raudona ir žalia. Prie šių spalvų nedideliais kiekiais derinamos pagalbinės spalvos. Tai geltona, balta, juoda, mėlyna ir violetinė. Vienoje juostoje gali būti derinamos dvi – penkios spalvos, nors dažniausiai pasitaiko trijų – keturių spalvų deriniai.

Dažniausiai šių juostų metmenims buvo vartojami įvairiaspalviai vilnoniai arba lininiai siūlai

Pirmasis užsiėmimas vyko Nalšios muziejuje.

Pynimui juosta pririšama prie pastovaus daikto ir pinama tik pirštais.

Antra pynimo pamokos dalis vyko jau Švenčionių progimnazijoje.

Kovotojai už lietuvišką žodį - knygnešiai

Lietuvai ir lietuvių tautai istorinis kelias buvo akmenuotas ir negailestingas. 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto lietuvių pilietinė savimonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis. Pralaimėjus sukilimams buvo uždrausta lietuviška spauda, knygos ir lietuviškas žodis. Švenčionių apylinkėje atsirado nemažai drąsuolių, kurie pasiryžo atgabenti savo kraštiečiams lietuviškų knygų kurias spausdino užsienyje ir slapta gabeno į Lietuvą. Prasidėjo knygnešių epocha – unikalus reiškinys to meto Europoje.

Į Rytprūsius keliavo  Adutiškio valsčiuje, Jakelių kaime gyvenę drąsūs knygnešiai Jonas ir Motiejus Rakauskai, .Švenčionių apylinkėse geriausiai veikė trys knygnešiai: tai Kurpių kaimo valstietis siuvėjas Mykolas Vaiškūnas ir jo brolis Stanislovas, Želabų kaimo gyventojas Adomas Padleckas. Jas atneštas platino Švenčionių mieste, parapijos name, buvusioje  parduotuvėlėje,  savininkė Šakalienė. Apie 1894 metus Švenčionyse vikaru dirbo Placidas Šarkauskas – didis knygnešių organizatorius. Nepaisydama persekiojimų, lietuviška spauda augo. Nuo 1883 iki 1903 metų išspausdintos 1372 knygos.

Carizmo politika uždrausti lietuvišką žodį pralaimėjo. 1904 metų gegužės 7 dieną draudimas panaikintas. Švenčionių kraštas dar ilgai kovojo už lietuviško žodžio ir rašto legalizavimą. Todėl negalime pamiršti skaudžių pamokų ir tautiečių išgyvenimų. Jų kilnūs tikslai ir žygdarbiai neturi nueiti užmarštin. Manyčiau, kad vertėtų bent savo krašto istoriją nagrinėti ne vien per pamokas, bet ir keliaujant po rajono apylinkes.

Nalšios muziejus minėdamas knygnešio dieną kovo 16 pakvietė Švenčionių krašto bendruomenę į renginį . Buvo pristatyta senų knygų paroda iš muziejaus fondų ir vyko filmo „Knygnešys“ peržiūra. Dėkoju Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos ir Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos vadovams už bendradarbiavimą pilietiškai auklėjant jaunąją kartą. Tik bendrų bendruomenės pastangų dėka muziejus ir gimnazija gimnazistams gebės visapusiškai atskleisti Švenčionių krašto istoriją.

Projektas "Aš, Tu - Lietuvai kartu!"

    Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre kovo 9 dieną Švenčionių ir Ignalinos rajonų mokyklų mokiniai , kuriuos pakvietė projekto "Aš, Tu - Lietuvai kartu!" vadovė Kristina Spiridonovaitė susibūrė netradiciškai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Visą dieną dviejų rajonų mokyklų moksleiviai išmoko šokį su balionais, pagilino žinias susipažinę su kilnojama paroda   "Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės"  iš Genocido aukų muziejaus ir sudalyvavo protmūšyje Lietuvos Nepriklausomybė.

Protmūšio laimėtoja  Adutiškio mokyklos komanda

Švenčionių pradinės mokyklos 2a klasei gamtos pažinimas, Nalšios muziejuje

 Antrokėliai, lydimi mokytojos Ligitos Bernatavičiūtės gamtos pažinimo pamoką nusprendė pravesti netradiciškai. Nalšios muziejus turi didelę gamtos ekspoziciją, kuri vizualiai supažindina mokinius su Lietuvoje  gyvenančiais paukščiais ir žvėrimis.. Mokytoja džiaugėsi, kad pamoka buvo įdomi ir turininga, nes dabartinėje Švenčionių krašto teritorijoje gyvenę žmonės paliko didelį archeologinį ir istorinį pėdsaką žmonijai. 

 

Švenčionių pradinės mokyklos projektas

Kovo 2 dieną  Švenčionių pradinės mokyklos 4a klasės mokiniai  su mokytoja Aldona Sližauskiene apsilankė Nalšios muziejaus archeologijos ir istorijos ekspozicijų salėse. Mokiniai domėjosi savo krašto praeitimi ir istoriko bei ekskursijų gido profesija.

Paroda

Nuo 2016 m. kovo 1 d. Nalšios muziejuje veikia kilnojama paroda iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro.Kviečiame akimirkai stabtelti ir atsigręžti atgal. Pažvelkite į KGB darbuotojų surinktas nuotraukas.Jose užfiksuoti paprasti žmonės, kurių drąsa ir vienybė padėjo iškovoti ir apginti Laisvę

GODŲ šokio edukacijos veikla persikėlė iš Norvegijos į Lietuvą.

Vasario 22-27 d. jungtinė Kauno šokio teatro „Aura“ ir šokio teatro „Panta Rei“ komanda veda šokio dirbtuves projekto dalyviams Švenčionyse, kurių rezultatas – trumpų pasirodymų sukūrimas ir pristatymas miesto publikai vasario 27 d. Švenčionių kultūros centre kartu su dviejų dalių šokio spektakliu „Godos“.Projekto partneriai Švenčionyse: Švenčionių rajono savivaldybė ir kultūros centras, Švenčionių rajono Nalšios muziejus, Švenčionių Juliaus Siniaus meno mokykla, Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija ir joje veikiantys folkloro ansamblis „Aušrela“ bei etnokultūros būrelis „Atgaja“, Švenčionių dainų ir šokių ansamblis „Aukštaitija“.Repeticijos Nalšios muziejaus parodų salėje.

Pilietiškumo popietė

2016 M. VASARIO 12 D. 12,00 VAL.  PILIETIŠKUMO POPIETĖ SKIRTA LIETUVOS VALSTYBINGUMO ATKŪRIMO DIENAI PAMINĖTI

Popietės metu supažindiname su fotografijų paroda iš Genocido aukų muziejaus
„Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės"

XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje prasidėję atgimimo mitingai sutraukdavo tūkstantines minias. Pamiršę ilgus metus kausčiusią baimę, Lietuvos žmonės gyveno Laisvės ir Nepriklausomybės viltimi. Tačiau ne visi mitingų dalyviai ėjo į juos vedami pakilių jausmų. Nesankcionuotų mitingų ir susibūrimų dalyvius sekė budri KGB akis. Nesikišdami į mitinguotojų vaikymą, KGB darbuotojai užrašinėjo kalbas, iškeltų plakatų turinį, registravo dalyvių skaičių ir, kad vėliau galėtų nustatyti jų tapatybę, fotografuodavo. Ilgainiui KGB sukaupė didelę nuotraukų kolekciją. Jose įamžinti aktyvesni mitingų dalyviai buvo numeruojami, nustatoma jų

tapatybė. Galima tik įsivaizduoti, kas būtų laukę tų žmonių, jei būtų pavykę užgniaužti tautos atgimimą...

Į galingą sąjūdį susivienijusi Lietuva atkūrė nepriklausomą valstybę, KGB darbuotojai 1991 m. rugpjūtį išsikraustė iš rūmų Gedimino prospekte, o jų darytos ir rinktos nuotraukos liko. Liko, kad liudytų istoriją. 

NALŠIOS MUZIEJUS KVIEČIA

Nuo 2016 vasario 12 d. veikia paroda iš Genocido aukų muziejaus 
"Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“